PAGD duomenimis, gaisrų metu sužeistų žmonių skaičius išaugo daugiau nei trečdaliu – jų per pirmą metų ketvirtį buvo 91. Daugiausiai nelaimių pasitaiko apie 20-ąją mėnesio dieną, penktadieniais. „Neretai skaudžių nelaimių priežastimi tampa alkoholis ir neatsargus rūkymas, tačiau didele problema yra ir ta, kad kilus gaisrui jį gesinti bando reikiamų žinių ir patirties neturintys gyventojai“, – pasakoja PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus vyriausiasis specialistas Vladas Rakštelis.
Gaisrai pasiglemžia ir vis daugiau turto
Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, per pirmąjį metų ketvirtį bendrovė užregistravo 36 klientų žalas, kurias jie patyrė dėl kilusio gaisro. Tokių žalų šiemet užregistruota pusantro karto daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. „Šiemet ženkliai išaugo didelius nuostolius sukeliančių gaisrų skaičius: jeigu praėjusiais metais vidutinė žala siekė 15,7 tūkst. litų, šiemet ji išaugo beveik 70 proc. iki 26,5 tūkst. litų. Per tris mėnesius už gaisro nuostolius jau išmokėjome beveik milijoną litų“, – pasakoja T. Nenartavičius. Jis atkreipia dėmesį, kad paprastai per metus pasitaiko iki 10 proc. atvejų, kuomet draudimo išmoka mokama už iki pamatų sudegusį namą.
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovo T. Nenartavičiaus teigimu, registruojamų žalų priežastimi dažniausiai tampa be priežiūros palikti kūrenami židiniai ir krosnys, netvarkingi kaminai, elektros instaliacija ar jos gedimai, šildymo katilų sprogimai. Tarp dažniausių gaisro priežasčių patenka ir padegimai. T. Nenartavičius pastebi, kad nors gyventojų draudimo poreikio sąmoningumas auga, tinkama turto apsauga pasirūpina palyginus nedidelė jų dalis. Draudimo praktika atspindi, kad gaisrai sukelia didžiausius nuostolius turtui. Net jeigu gaisras ir menkas, atstatyti žalai prireikia daug lėšų. Nelaimė gali ištikti net keliolika šeimų, jei dėl gaisro suniokojamas visas daugiabutis. Tuo tarpu Lietuvoje iš sudegusių pastatų buvo apdrausta tik trečdalis.
Rizikuoja gyvybe dėl televizoriaus
V. Rakštelis atkreipia dėmesį, kad kilus gaisrui, žmonės ne visuomet tinkamai įvertina kilusią grėsmę. „Tikslios statistikos nėra, tačiau peržiūrint dienos suvestines neretai užkliūva aprašomi įvykiai, kuomet, gyventojai stengiasi iš ugnies gniaužtų išgelbėti daiktus. Labai gaila, tačiau tarp jų pasitaiko ir labai skaudžių nelaimių, kuomet bandymas gelbėti turtą kainavo gyvybę“, – pasakojo V. Rakštelis. Jis pastebi, kad dažniausiai gyventojai gelbėja pinigus ir dokumentus, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet bandoma nešti buitinę techniką, juvelyrinius dirbinius ir t.t.
Jis teigia, kad turtą gelbėja ne tik jo savininkai. „Šį mėnesį buvo užregistruotas pranešimas apie Šilalės rajone degančią vieno ūkininko vasaros virtuvę. Namo šeimininkų nebuvo, tad dar prieš atvykstant gaisrinei turtą puolė gelbėti susirūpinę kaimynai. Jie kibirais nešė vandenį, gesino ugnį, kol netikėtai sprogo virtuvėje esantys du dujų balionai ir žuvo žmogus. Ši istorija atspindi, kaip svarbu gaisrų gesinimą patikėti gaisrininkams, nes tik patirtį turintis žmogus gali įvertinti visas grėsmes ir pasirinkti saugiausią būdą gaisrą užgesinti. Kad ir kokie brangūs daiktai, jie tikrai nėra verti tiek, kad reikėtų rizikuoti gyvybe“, – teigia V. Rakštelis.
PAGD pataria kilus gaisrui pirmiausia kviesti pagalbą ir išeiti iš degančio namo – kokia seka tai atlikti, reikia spręsti įvertinus situaciją. Pranešant apie gaisrą pirmiausia reikia pasakyti, kur ir kas dega, ar yra nukentėjusių. Jokiu būdu negalima atidarinėti langų, nes ugnis, gavusi oro, gali dar labiau įsiplieksti, taip pat nereikia rizikuoti ir gelbėti turto. Iš patalpų reikėtų pasišalinti greitai šliaužiant grindimis: apačioje, po dūmais, galima ne tik geriau matyti, bet ir kvėpuoti.