Iš karsto – į maišą?
Visiškai kitokias ekspertizės išvadas pateikus Vilniaus specialistams, šeima sutriko ir nusprendė ekshumuoti velionį.
Trečiadienį atliekant šią nemalonią procedūrą šeima patyrė antrą šoką.
"Buvo liepta kapinėse iš karsto išimti kūną ir į morgą atvežti be karsto. Nes šis netelpa į šaldytuvą", – kraupo 28-erių mirusio Tado Paulausko tėvas Robertas.
Skausmo veriamomis širdimis mirusio vyro žmona, mama, tėvas ir brolis karštligiškai blaškėsi po Kretingos kapines.
"Kaip galima taip elgtis su mirusiuoju? Negi iškasę mes patys jį kapinėse turėjome perdėti į kokį maišą, kad ekspertai, dėl kurių kaltės vyko ekshumacija, teiktųsi priimti?" – įpykę klausė žmonės.
T.Paulausko kūnas turėjo būti pristatytas į Klaipėdos lavoninę, nes vakar pakartotiniam tyrimui į uostamiestį atvyko Vilniaus teismo medicinos ekspertai.
"Mes ir taip esame sukrėsti mirties. Pirmasis šokas ištiko dar tada, kai sausį laivą valdančios įmonės advokatė pranešė, kad į Lietuvą mums atvežė krovinį. Taip buvo įvardytas karstas su sūnaus palaikais", – pasakojo R.Paulauskas.
Dar vieną smūgį šeima patyrė išvydusi, kad sūnus gimtinę pasiekė grūste įgrūstas į mažą dėžę cinkuotame karste.
"Užlenkta ir prie peties prispausta galva – taip jis buvo gabenamas", – prisiminė Tado brolis Tomas.
Rado nuogą paklodėse
T.Palauskas buvo aptiktas nebegyvas Naujųjų metų naktį su Panamos vėliava plaukiojančiame laive "Rio Ekuku", kuris tuo metu plaukė į Ekvatorinę Gvinėją.
"Jį rado kajutės tualete. Kūno sulaukėme tik sausio 16-ąją. Aš pats šiuo laivu du reisus plaukiojau", – pasakojo Tado tėvas R.Paulauskas, taip pat jūrininkas.
Namuose palikęs dar metukų neturėjusią dukrelę ir žmoną, T.Paulauskas šiame laive įsidarbino per įdarbinimo firmą "Glomar supply".
"Mes manome, kad sūnus buvo nužudytas. Jo nugaroje matyti keturios durtinės žaizdos, jis buvo visas sumuštas", – neslėpė artimieji.
Vyras karste gulėjo be drabužių, susuktas į paklodes.
"Tuo metu, kai jį laidojome, Klaipėdos teismo medicinos ekspertai dar nebuvo nustatę mirties priežasties. Išvada atsirado, tik jį palaidojus", – kalbėjo mirusiojo žmona Dominyka.
Šeima nustebo išvydusi, kad teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus nurodė, kad mirtis trisdešimties nesulaukusį vyrą galėjo ištikti dėl širdies nepakankamumo.
"Jis nėra sirgęs, jo medicinos knygelėje jokių žymų apie nusiskundimus širdimi nėra", – pabrėžė žmonės.
"Ištyrus mirusiojo kūną, sužalojimų, galėjusių sukelti mirtį, nerasta, aptikti saikingai liguisti širdies pakitimai, o kraujyje nustatyta 3,82 promilės etilo alkoholio, todėl tikėtina, kad T.Paulauskas mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu" – rašoma D.Vitkaus išvadoje.
"Tačiau Vilniaus ekspertai nurodė, kad toks alkoholio kiekis susidarė dėl didžiulės formalino dozės", – aiškino R.Paulauskas.
Mirė po sumušimo?
Ant mirusio jūreivio kūno buvo rasta daugybė sumušimų, tačiau ekspertas nurodė, kad jie įtakos jo mirčiai neturėjo.
Dar Malabo apskrities ligoninės teismo gydytojai, po mirties apžiūrėję lietuvio kūną, nustatė, kad vyro kaktoje yra hematoma, kraujosruvos akyse, o tai gali būti kaukolės kaulo lūžio pasekmė.
Lietuvio veidas buvo išmargintas nedideliais įbrėžimais, dešiniajame žande ir ausyje – hematoma. Ant kaklo, tarp abiejų raktikaulių taip pat matyti hematoma.
Vilniaus ekspertų komisija pateikė išvadą, kad T.Paulauskas mirė nuo kaulo ties kaukoles pagrindu lūžio, nuo kritimo arba smūgio ir dėl to sustojo širdis. Komisija nurodė, kad jūreivio kraujyje terasta tik 0,28 promilės alkoholio.
Esminiu faktu šioje byloje gali tapti ir tai, kad lavono pilvo ertmėje buvo aptikta trys litrai tamsaus sukrešėjusio skysčio. Ekspertų teigimu, po mirties krešuliai nesusidaro, tad tikėtina, kad mirtis galėjo nutikti ir dėl stipraus pilvo sumušimo, po kurio atsivėrė vidinis kraujavimas.
"Tenka tik apgailestauti, kad tyrimą atlikusiam teismo ekspertui kraujavimo į pilvo ertmę tyrimo metu nustatyti nepavyko", – rašoma teismo medicinos gydytojo Antano Algirdo Garmaus išvadoje.
"Ekspertizių karstui nedaro"
Gavusi Klaipėdos ekspertų nuomonę neigiančią išvadą, šeima sutiko ekshumuoti velionį. Buvo sutarta, kad pakartotinę ekspertizę uostamiestyje atliks vilniečiai.
Trečiadienio rytą Kretingos kapinėse į ekshumaciją susirinko ne tik jūreivio artimieji, bet ir ikiteisminį tyrimą dėl jo mirties atliekanti Jūrų uosto policijos tyrėja, kiti pareigūnai.
Iškasus karstą ir susiskambinus su Klaipėdos lavonine, pareigūnai pranešė, esą morgas su karstu velionio nepriims.
Su Teismo medicinos ekspertų skyriaus viršininku Vidmantu Armonu kalbėjo Jūrų uosto policijos tyrėja.
"Mums buvo pasakyta, kad V.Armonas karstams ekspertizių nedaro. Buvo liepta kūną vežti be karsto", – šiurpo mirusiojo brolis T.Paulauskas.
Kretingiškių šeima bandė aiškinti, kad kapinėse jie kūno neperkėlinės, nes gali palikti pažeidimų ant kūno.
"Tuomet buvo atrėžta, kad atvežtumėme kūną tik 16 val. Gal mums su juo po miestą iki vakaro važinėtis ar kapinėse per naktį saugoti?" – klausinėjo velionio artimieji.
Velionis liko ant grindų
Atvykę į teismo ekspertų patalpas Paulauskai šiaip taip įkalbėjo darbuotojus karstą su kūnu priimti.
"Palikome ant grindų koridoriuje, šalia šaldytuvo. Buvo pažadėta, kad tik vakare jis bus perkeltas į šaltesnę vietą, nes koridoriuje karšta", – pridūrė žmonės.
Paulauskai kartu su policijos pareigūnais karstą užplombavo.
"Mums dar buvo bandoma aiškinti, kad, atvežus kūną, jie jį išsiims iš karsto ir įdės į šaldytuvą. O kur mes karstą dėsime? Kas pridarė problemų, tas tegul dabar ir atsako", – samprotavo mirusio jūreivio mama.
Paulauskai tikino, kad išlaidas už pakartotiną sūnaus laidojimą ir ekshumaciją jie ketina pateikti klaidingą išvadą pateikusiam ekspertui.
Pats D.Vitkus pripažino, kad jam apmaudu dėl šeimą ištikusio skausmo.
"Labai nemaloni istorija, gaila žmonių. Bus kita ekspertizė, viskas paaiškės", – tarstelėjo ilgametę patirtį turintis ekspertas D.Vitkus.
KOMENTARAS
Tikriausiai problema ta, kad Jūrų uosto policija neturi ekshumacijų patirties. Prieš šią procedūrą manęs buvo teiraujamasi, kaip tai daroma. Aš paaiškinau, kad ekshumacija – juridinis veiksmas ir kaip tai vyksta. Procedūra yra baigiama iškasto karsto atidengimu ir mirusiojo atpažinimu vietoje. Tyrėjai ar kontroliuojančios institucijos giminėms turėjo paaiškinti, kaip tai daroma. Niekas žmonėms nepaaiškino, o jie pasipiktino, kad karstas atidarinėjamas kapinėse. Aš su giminėmis nebendravau. Kadangi mirusiųjų laikina laikymo vieta Klaipėdoje yra ritualinių paslaugų įmonėje "Aterna", kūnas turėjo ten būti vežamas. Prieš ekspertizę kitą dieną turėjo būti užsakyta mašina, ir kūnas pervežtas pas mus.
Tyrėjai turi atsakyti, kodėl taip nebuvo padaryta. Ir dėl apmokėjimo viską galima buvo padaryti paprasčiau. Parašius raštą, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, kūnas ten turėjo būti priimtas ir laikomas ne giminaičių lėšomis. O kadangi kūno paskirties taškas yra čia, žmonės mano, kad čia velniai siaučia. Atvežė karstą pas mus. Mes juk aiškinome, kad čia nėra šaldytuvų, kur tilptų ir karstai. Pas mus tik žmogus telpa, taip jau pagaminti šaldytuvai. Padaryta blogai, o atsakomybė kam turi tekti? Štai ir visos pasekmės. Karstą su kūnu vakare mes perkelsime į operacinę, juk visą dieną joje buvo dirbama. Kodėl buvo kasama prieš dieną? O kodėl niekas nesusimąstė, kur kūnas bus laikomas, kad kvapų neleistų? Man išvis keista, kodėl ekspertų komisija važiavo į Klaipėdą, o ne kūnas buvo vežamas į Vilnių?