Tyrimo autoriams, stebėjusiems 103 teismo posėdžius ir apklaususiems 105 griežtojo režimo pataisos darbų kolonijos nuteistuosius, 74,3 proc. respondentų teigė, kad jiems nebuvo išaiškinta teisė į nekaltumo prezumpciją.
Be to, tyrimo autorių nuomone, elgesio etiškumas ir teisių supratimo kontrolė yra vienos pagrindinių teisėjavimo stiliaus problemų.
Pasak pranešimo, gauti duomenys leidžia manyti, kad teisėjavimo stilius, labiau atitinkantis procedūrinio teisingumo reikalavimus, iš principo yra įmanomas, tačiau tam reikia didesnio teisėjų noro ir pasiryžimo.
Nėra pagrindo manyti, kad problemos galėtų išsispręsti savaime, teigiama tyrime.
Teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų gebėjimas elgtis taip, kad jų elgesys skatintų ir stiprintų piliečių pasitikėjimą teisingumu, turėtų tapti sudedamąja jiems keliamų kvalifikacinių reikalavimų dalimi.
Kitaip tariant, teisėjai ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėtų užtikrinti ne tik tai, kad bus atskleistas nusikaltimas ir atlikti visi reikiami procesiniai veiksmai, bet ir sugebėti tai padaryti taip, kad kuo labiau skatintų piliečių suvokto teisingumo jausmą.
Siekiant šio tikslo, reiktų rengti specialius teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų mokymus, kurie padėtų kuo tiksliau suprasti ne tik teisinius, bet ir psichologinius savo veiksmų padarinius.
Tyrimą ALF pristatys jo autoriai Vilniaus ir Lietuvos teisės universitetų profesoriai Gintautas Valickas ir Viktoras Justickis, išvadas komentuos ALF valdybos pirmininkas Gintautas Bartkus.
Pasak ALF pranešimo spaudai, šio tyrimo metu į teisėjų bei ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą pažvelgta per psichologinių tyrimų prizmę.
Pirmą kartą Lietuvoje atlikto tyrimo autoriai pabandė atskleisti procedūrinio teisingumo funkcionavimo ypatumus Lietuvos kriminalinėje justicijoje, išsiaiškinti Lietuvos teisinių ginčų sprendimo sistemos jautriausias vietas bei nustatyti, kokias problemas sukelia jų egzistavimas ir kokie pagrindiniai mūsų teisinės sistemos veiksniai daro neigiamą poveikį procedūrinio teisingumo vertinimui.