„Kaip jūs pavadintumėte žmogų, kuris gyvena esą su mylimu žmogumi, bet miega su kitais vyrais, siekdama sau naudos? Tai yra kalė“, – pabrėžė liudytoja. Tiesa, dėl neištikimybės ji savo draugo D. Vaisėtos nekaltino – į merginos spąstus pakliuvęs vyras, pasak jos, buvo silpnavalis.
24 metų V. Šmigelskaitė su metais jaunesne M. Elenbergaite teisme susitikimo daugiau kaip po metų pertraukos – jos abi dirbo D. Vaisėtos vadovaujamojoje dulkių siurblių pardavimo bendrovėje. Be to, V. Šmigelskaitė daugiau kaip metus gyveno su savo viršininku, o M. Elenergaitė bet kokia kaina esą siekė su juo užmegzti romaną.
Savimi pasitikinčios merginos įvaizdį sudarančios V. Šmigelskaitės apklausos M. Elenbergaitė teisme klausėsi nuleidusi galvą, tačiau jos žodžius fiksavo ant popieriaus lapo – greičiausiai jos žodžius panaudos duodama parodymus.
V. Šmigelskaitė buvo ta mergina, kuri pirmoji pasigedo D. Vaisėtos ir kartu su verslininko draugais ir artimaisiais jo pėdsakų ieškojo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje.
„Pažįstu Moniką nuo 2008-ųjų vasaros, kai ji atėjo į mūsų bendrovę dirbti telemarketingo administratore – iš pradžių ji buvo tyli, draugiška, o po to atsiskleidė tikrasis jos veidas, – pasakojo V. Šmigelskaitė. – Tai buvo vilkas ėriuko kailyje. Ji ėmė reikštis už akių, matėsi, kad mergina tik ieško naudos, bet kokia kaina stengiasi žmones prisitraukti prie savęs. Ir jau rugpjūčio pabaigoje ji prilindo prie Dariaus, tapo pažįstama ir su jo draugais. Ji yra kalė – atsiprašau už tokius žodžius, bet taip yra“.
Liudytoja teisme neslėpė, kad tarp jos ir M. Elenbergaitės darbe tvyrojo įtampa, nes administratorė rodė didelį susidomėjimą savo viršininku. Be to, ji jautė nuoskaudą, kad būtent V. Šmigelskaitė gali sau leisti nusipirkti brangius drabužius ir aksesuarus – gal būtent todėl kartą ji iš D. Vaisėtos pasiskolino pinigų.
„Pažiūrėk, kokia ji baisi ir koks tarpas tarp jos dantų“, – taip, pasak V. Šmigelskaitės, apie M. Elengergaitę kartą jai yra sakęs D. Vaisėta, tačiau ji vis tiek abejojo, ar jos draugas neužmezgė romano su administratore.
„Aš turėjau tam tikrų įtarimų, kaip sakoma, buvo šeštasis pojūtis“, – sakė verslininko draugė. Ji puikiai prisiminė tą dieną, kai savo draugą matė paskutinį kartą 2009-ųjų birželio 10-ąją – tądien D. Vaisėta išvyko į kirpyklą, o po jos paskambino telefonu ir pasakė, jog nupirks alaus, ungurį bei trumpam užvažiuos pas savo brolį Žilviną.
„Aš jo laukiau namuose, skambinau apie 22-23 val., jo telefonas dar veikė, o paskui buvo išjungtas, – pasakojo V. Šmigelskaitė. – Būdavo, kad jis anksčiau kartais negrįždavo į namus, su draugais nueidavo į kazino, bet kai kitą dieną iki vakaro jis nepasirodė darbe, man jau kilo įtarimas. Tada paskambinau jo broliui Žilvinui, jis sakė, kad Darius buvo pas jį (nors vėliau prisipažino, kad nebuvo). Darius nepasirodė ir kitą dieną darbe, Žilvinas bandė mane raminti, bet po kelių dienų neištvėriau ir paskambinau jo tėčiui“.
Liudytoja: aš netikėjau Monika, bet įrodymų juk neturėjau
Mergina pasakojo, kad po D. Vaisėtos dingimo kreipėsi į policiją, tačiau čia ja niekas nepatikėjo. „Man sakė: gal jis nuo tavęs pabėgo, – teisme prisiminė V. Šmigelskaitė. – Aš jų klausiau, kaip gali pabėgti nuo manęs ir darbo, greičiau aš nuo jo pabėgčiau, tada pareigūnai man liepė, kad ateitų pareiškimą parašyti kas nors iš artimųjų“.
Liudytoja sakė, kad praėjus kelioms dienoms po D. Vaisėtos dingimo ji pastebėjo, jog iš jo sąskaitų banke dingsta pinigai. „Su kolegomis pradėjome savo tyrimą – važiavome ir į Naująją Vilnią, ir į Latviją, kur parduotuvėse, kuriose buvo atsiskaityta banko kortelėmis, peržiūrėjome vaizdo įrašus“, – teigė V. Šmigelskaitė.
Ji taip pat sakė, kad kreipėsi į vieną mobiliojo ryšio bendrovę, kurioje gavo D. Vaisėtos pokalbių išklotines.
„Pamačiau, kad Monika tą vakarą, kai dingo Darius, kelis kartus su juo kalbėjosi telefonu, – sakė V. Šmigelskaitė. – Pasikviečiau Moniką pasikalbėti, ji nekaltos mergaitės veidu papasakojo istoriją, kad tą vakarą paskambino Dariui ir atvažiavo į kazino, kur atidavė anksčiau pasiskolintus pinigus. Ji aiškino, kad Darius buvo liūdnas, susimąstęs, todėl ji išvažiavo namo ir šio daugiau nematė. Aš, aišku, tuo nepatikėjau, bet įrodymų juk neturėjau“.
Tuo metu, kai V. Šmigelskaitė kalbėjosi su M. Elenbergaite, ją ir jos draugus sekė policijos pareigūnai, kurie juos netrukus ir sulaikė.
Apiplėšę namus nusprendė verslininką nužudyti
Kartu su M. Elenbergaite prieš teismą stojo jos 23 metų draugas Mantas Adomavičius, jo bendraamžis Laurūnas Drūteika ir 24 metų Romanas Mironiukas. Su jais teisiami ir Lukas Blinovas bei Dovydas Našlėnas, dalyvavę apiplėšiant D. Vaisėtos namus.
Ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad šešių asmenų grupuotei vadovavo Plungės gyventojas M. Adomavičius. Jis vaikystėje buvo išgyvenęs įkaito dramą – kai M. Adomavičiui tebuvo dvylika metų, iš jo tėvų – garsių gydytojų Eglės ir Stasio Adomavičių jaunieji Plungės gangsteriai reikalavo 10 tūkst. JAV dolerių išpirkos.
Bylos duomenimis, su prabangaus gyvenimo troškusia M. Elenbergaite draugauti pradėjęs M. Adomavičius sumąstė pelningą „verslo planą“– merginai pavedė surinkti informaciją apie D. Vaisėtos name esantį turtą, išsiaiškinti verslininko atvykimo ir išvykimo laiką.
Patekti į D. Vaisėtos namą nebuvo sunku – raktą sutartoje vietoje šeimininkas palikdavo namus ir jo aplinką tvarkantiems žmonėms, o M. Elenbergaitė tai kuo geriausiai žinojo.
Nustatyta, kad kartą, kai verslininko nebuvo namuose, nusikaltėliai iš jo namo pavogė turto daugiau kaip už 110 tūkst. litų – prestižinių laikrodžių, brangių papuošalų, du dujinius ir pneumatinį pistoletus.
Netikėtai praturtėjęs gydytojų sūnus M. Adomavičius negalėjo suvaldyti savo apetito ir nusprendė pagrobti ir nužudyti D. Vaisėtą.
2009-ųjų birželio 10-osios vakare M. Elenbergaitė atvyko į vieną sostinės kazino ir čia besilinksminančiam D. Vaisėtai pasiūlė važiuoti į stoties rajone esantį restoraną „McDonald‘s“. Kai pora čia atvyko, M. Elenbergaitei paskambino M. Adomavičius ir paprašė atvykti į už Nemenčinės esantį mišką. Kadangi D. Vaisėta buvo išgėręs alkoholio, prie jo apynaujo automobilio „Mercedes Benz S500“ vairo sėdo mergina. Kai jiedu nuvažiavo į mišką, trys grupuotės nariai verslininką užpuolė ir į D. Vaisėtą paleido keturis šūvius.
Pasak prokurorų, į verslininką šaudyta iš perdirbto pistoleto su duslintuvu, o kad šis tikrai neatsigautų, jam buvo suduoti keli smūgiai akmeniu į galvą. Grupuotė aukos lavono atsikratė iš anksto surastoje duobėje, o nuogą vyrą duobėje dar apipylė iš anksto nupirktomis trąšomis. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad vyras buvo užkastas gyvas.
„Taip jam ir reikia“,– važiuodama po nužudymo savo bendrams esą pareiškė M. Elenbergaitė.
Pasinaudojant pagrobtomis bankų kortelėmis, jaunieji grupuotės nariai Vilniuje bei Rygoje atsiskaitinėjo parduotuvėse, dalį pinigų nusiėmė bankomatuose. Tiesa, grobis nebuvo didelis – beveik 9 tūkst. litų.
Ketino nužudyti dar vieną verslininką
Po D. Vaisėtos nužudymo kraupioje egzekucijoje dalyvavęs M. Adomavičiaus draugas R. Mironiukas vos ne kasdien bičiulį ragino nuvažiuoti prie fermos, kurioje buvo užkastas D. Vaisėta – esą skubėdami jie pamiršo pasiimti pusės milijono litų vertės auksinę grandinėlę su moneta ir brangų žiedą su briliantais.
M. Adomavičius draugo prašymams kurį laiką buvo abejingas, tačiau po savaitės sutiko nuvažiuoti. Čia jis R. Mironiuko laukė už keliolikos metrų nuo fermos, kai šis sunaikino įkalčius – paslėpė kruvinus akmenis ir... kasė D. Vaisėtos kapą.
Nors jau jautėsi lavono dvokas, tai R. Mironiuko neišgąsdino – jis bet kokia kaina siekė surasti grandinėlę.
Kai vyras papuošalą rado ir nukabino nuo D. Vaisėtos kaklo, jis vėl užkasė duobę bei ją apdengė plytomis ir plytgaliais. Draugo laukdamas M. Adomavičius nusikaltimo vietoje aptiko žiedą su briliantais.
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad grupuotės nariai siekė ištuštinti visas D. Vaisėtos asmenines bei jo bendrovės banko sąskaitas, kuriose pinigų buvo nepalyginamai daugiau. Pasak prokurorų, tam buvo tikėtasi pasinaudoti nužudyto verslininko asmens tapatybės kortele bei R. Mironiuko panašumu į D. Vaisėtą.
Nusikaltėliai mėgino sudaryti su banku naują sutartį, gauti identifikavimo kodų generatorių ir iš trijų sąskaitų į savąją pervesti kone 370 tūkst. litų. Tačiau su banku sudaryti elektroninių paslaugų sutarties verslininku apsimetusiam R. Mironiukui vis dėlto nepavyko.
Tuomet grupuotė nusprendė nužudyti kitą verslininką – D. Vaisėtos draugą Modestą Česnavičių. Žudikai Trakų rajone ieškojo negyvenamojo namo, kuriame turėjo verslininką nužudyti ir siekiant sunaikinti įkalčius, namą padegti.
Pasak prokurorų, šiam planui įgyvendinti M. Adomavičius pasitelkė R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę. Kompanija paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis: mergina vėl turėjo surinkti informaciją apie M. Česnavičiaus turtą, gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš namų laiką, o vėliau – atvilioti verslininką į iš anksto parengtą vietą, iš kurios pastarasis nebūtų grįžęs.
Tačiau M. Česnavičius nebuvo itin patiklus – toks jos elgesys verslininkui sukėlė įtarimų, o jie dar labiau pasitvirtino, kai netrukus dėl draugo nužudymo buvo sulaikyta ne tik administratorė, bet ir dar keli vyrai.