Lietuva labai norėtų patekti į saugiausių valstybių pagal žuvusiųjų
skaičių keliuose dešimtuką.
Gerinant eismo saugą didžiausias dėmesys bus skiriamas saugiam eismo dalyvių elgesiui, saugiems keliams, transporto priemonėms, greitai ir kokybiškai pagalbai eismo dalyviams bei šiuolaikiškų informacinių technologijų taikymui.
Mažėja žuvusiųjų
„Gerinant eismo saugą bus siekiama, kad pagal eismo įvykiuose per metus žuvusiųjų skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva patektų į geriausius rezultatus turinčių Europos Sąjungos valstybių dešimtuką. Tai bus pasiekta, jei per metus 1 mln. gyventojų teks ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų keliuose“, – sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pagrindinės numatomos veiklos sritys yra eismo dalyvių švietimas, vairuotojų mokymo kokybės gerinimas, eismo dalyvių kontrolė, kelių infrastruktūros bei transporto priemonių saugumo didinimas, modernių technologijų – intelektinių transporto sistemų diegimas, gelbėjimo tarnybų darbo tobulinimas. Ypač bus rūpinamasi pažeidžiamiausių eismo dalyvių – vaikų, pėsčiųjų, dviratininkų – saugos gerinimu.
2010 m. Lietuvoje užregistruoti 3 625 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 300 žmonių, 4 328 sužeisti. Žuvo 290 vyrų ir 10 moterų. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 243 eismo įvykiai. Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 1961 metų.
Saugiausios – Neringos ir Visagino savivaldybės
Pernai vienam milijonui gyventojų teko 92 eismo įvykiuose žuvę žmonės (2009 metais – 111; 2008 metais – 149). 2010 metais, palyginti su 2009-aisiais, eismo įvykių skaičius sumažėjo 4,7 proc. (arba užregistruota 180 įvykių mažiau), žmonių žuvo 18,9 proc. mažiau (arba 70 mažiau), sužeista 2,2 proc. mažiau (arba 98 mažiau). Nelaimių dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 69 įvykiais, arba 22,1 proc., mažiau. Daugiausia žuvusiųjų – liepos ir lapkričio mėnesiais.
Pernai daugiausia eismo įvykių užregistruota Kauno apskrityje – 891 (13,8 proc., arba 142 įvykiais mažiau nei 2009 metais), Vilniaus – 752 (2,6 proc., arba 19 įvykių daugiau), Klaipėdos – 443 (7,3 proc., arba 35 įvykiais mažiau).
Daugiausia žmonių eismo įvykiuose žuvo Vilniaus – 72 (3 daugiau), Kauno – 43 (34, arba 44,2 proc. mažiau), Panevėžio – 38 (1 daugiau), Marijampolės – 34 (9, arba 36 proc. daugiau), Šiaulių – 29 (4 mažiau) ir Klaipėdos – 26 (22, arba 45,8 proc. mažiau) apskrityse. Mažiausiai žmonių praeitais metais (12) žuvo Alytaus apskrityje. 2010 metais nė vienas žmogus eismo įvykiuose nežuvo Neringos ir Visagino savivaldybėse.
Pavojingiausi keliai
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės daugiausia eismo įvykių užregistruota Vilniaus – 50 (16,7 proc. mažiau), Kauno – 33 (40 proc. mažiau), Marijampolės – 28 (toks pat skaičius), Šiaulių – 26 (27,8 proc. mažiau) ir Panevėžio – 25 (25 proc. mažiau) apskrityse.
Daugiausia gyvybių vienu metu prarasta Marijampolės savivaldybėje. A5 kelyje Kaunas–Marijampolė–Suvalkai praeitų metų sausį žuvo 4 žmonės, dar tiek pat sužeista.
Daugiausia avarijų kyla keliuose: Kaunas–Ukmergė–Zarasai, „Via Baltica“ Kėdainių rajone, Mažeikiai–Plungė–Tauragė 38–67 km ruože. Kelyje A6, kuris veda iš Kauno į Jonavą, yra net aštuoni itin pavojingi kelio ruožai. Šiame kelyje yra ir pati avaringiausia atkarpa visoje Lietuvoje – ji prasideda nuo dešimto ir tęsiasi iki dvylikto kilometro.
Itin pavojingas kelias Alytus–Seirijai. Pasisaugoti derėtų ir kelyje Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai. Jame yra net 15 juodųjų dėmių. Neproporcingai daug avaringų ruožų – net šeši – vos 26 km ilgio kelyje Klaipėda–Palanga.
Avaringiausia savaitės diena – penktadienis
Nesaugiausiomis sostinės gatvėmis drąsiai galima vadinti Savanorių prospektą ir Kalvarijų gatvę. Čia daugiausia nukenčia tiek vairuotojai, tiek ir pėstieji.
Laikinojoje sostinėje į juodąjį sąrašą patenka Kęstučio gatvė, Vytauto ir A.Juozapavičiaus prospektai. Čia daugiausia fiksuojama skaudžių nelaimių mieste. „Labai pavojinga A.Baranausko ir Studentų gatvių sankryža. Taip pat išskirčiau Baltų prospekto viaduką“, – sako Šilainiuose gyvenantis kaunietis Mindaugas. Sitkūnuose (Kauno r.) gyvenantis Linas avaringiausią Kauno vietą nurodo Pilies žiedą.
Uostamiestyje atsargiau reikėtų važiuoti Herkaus Manto, Minijos gatvėmis ir Šilutės plentu. Kėdainiuose nesaugiomis laikomos Šėtos, Kauno ir J.Basanavičiaus gatvės. Avaringiausios Druskininkuose – Veisiejų, M.K.Čiurlionio gatvės ir Vilniaus alėja.
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovo, avaringiausios savaitės dienos yra penktadienis (17,6 proc. visų eismo įvykių), šeštadienis (14,4 proc.) ir pirmadienis (14,2 proc.).