Tai paaiškėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Generalinės prokuratūros pareigūnams baigus ikiteisminį tyrimą dėl Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų daugiau kaip prieš dešimtmetį įvykdytų nusikaltimų.
Nors su S. Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužudymais bei verslininko žmonos Jolantos Čiapienės sužalojimu yra susiję ne vienas „daktarų“ nusikalstamos grupuotės atstovas, tačiau prieš teismą stos ne visi – daliai jų bylos buvo nutrauktos dėl mirties bei suėjus senačiai.
Ikiteisminį tyrimą baigę pareigūnai dėl S. Čiapo nužudymo veikiant grupėje pareiškė H. Daktarui, jo artimiausiam bičiuliui Egidijui Abariui (Gogai), Vidmantui Gudzinskui (Guzui), Rimvydui Žilinskui (Taisonas) bei Rolandui Zaveckui (Džempiui).
Įtarimai dėl mirties buvo panaikinti Alvydui Viktorui Laurinavičiui (Lurui), Vidmantui Siaurusevičiui (Siaurui), Iliodorui Popovui (Popui), Žymantui Janiseliui (Jaučiui).
Atsakomybės išvengs ir Aleksandras Solomka (Somas). DELFI žiniomis, būtent šis Baltarusijos nusikalstamo pasaulio atstovas ir dar du ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys paleido ne mažiau kaip 55 šūvius į S. Čiapui priklausantį automobilį.
Už 50 tūkst. JAV dolerių „užsakymą“ sutikęs įvykdyti A. Solomka yra miręs.
Verslininką Maskvoje turėjo nušauti čečėnai
Dešimtmečio nusikaltimą patyrusiems kriminalistams padėję atskleisti „daktarų“ grupuotės nariai tyrimo metu papasakojo, kad S. Čiapą nužudyti nutarė H. Daktaras, E. Abarius ir V. Siaurusevičius – esą „Agoros“ prezidentas pradėjo bendradarbiauti su pareigūnais (jis buvo nuvykęs duoti parodymų pas organizuotų nusikaltimų tyrimui vadovaujantį dabar jau buvusį prokurorą Algimantą Kliunką), be to, atsisakė dalyvauti bendrame alkoholio versle ir dalintis pelnu.
H. Daktarų mėgstamame „Villulos“ restorane trijulė esą parengė planą ir V. Gudzinskui perdavė S. Čiapo nuotrauką bei pažadėjo sumokėti 50 tūkst. JAV dolerių už nužudymą.
Siekdami nukreipti dėmesį ir turėti alibi, „daktarai“ nusprendė, kad S. Čiapas turėtų būti nužudytas Maskvoje. Į pagalbą buvo pasitelktas tuomet Rusijos sostinėje gyvenęs vienas lietuvis, kuris esą pažinojo čečėnų tautybės nusikalstamo pasaulio atstovus – būtent jie turėjo nužudyti S. Čiapą.
„Daktarai“ žinojo, kad S. Čiapas dažnai apsistodavo Lietuvos ambasados viešbutyje, todėl apie tai pranešė čečėnų tautybės nusikalstamo pasaulio atstovams. Tiesa, šie 1995-ųjų pabaigoje atsisakė įvykdyti „užsakymą“.
Nepavykus su S. Čiapu susidoroti Rusijoje, „daktarai“ rankų nenuleido ir toliau rezgė savo planus – 1996-ųjų pradžioje E. Abarius kreipėsi į V. Gudzinską, kuris iš Baltarusijos, Novopolocko miesto pakvietė vietos nusikalstamo pasaulio atstovą A. Solomką.
Kai baltarusis atvyko į Kauną, šiam buvo įvardyta – už S. Čiapo nužudymą bus sumokėtas 50 tūkst. JAV dolerių atlygis. A. Solomka sutiko ir išvykęs namo laukė nurodymo, kada vėl atvykti į Lietuvą.
S. Čiapo nužudymo planas buvo paruoštas iki smulkmenų
Veikdami pagal iš anksto numatytą planą, „daktarų“ atstovai Marijampolės automobilių turguje nupirko automobilį „Volkswagen Golf“, pasirūpino svetimais valstybiniais numeriais, mobiliojo ryšio telefono kortelėmis bei surado patalpas priešais S. Čiapo namus. Kurį laiką verslininkas buvo slapta stebimas – nusikalstamo pasaulio atstovai norėjo sužinoti jo dienotvarkę.
„Daktarai“ taip pat pasirūpino ginklais ir sprogmenimis – įsigijo du „Kalašnikov“ konstrukcijos automatus su dėtuvėmis, kurios buvo pripildytos ne mažiau kaip 110 vnt. šovinių, bei dvi rankines granatas „F-1“.
Kai planas jau buvo paruoštas, iš Baltarusijos buvo iškviestas A. Solomka – jis atvyko su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis. 1996-ųjų balandžio 5-ąją, apie 8.10 val., kai S. Čiapas, V. Varnas ir J. Čiapienė automobiliu ,,BMW 535” išvažiavo iš gyvenamojo namo kiemo ir trumpam sustojo, į juos buvo paleista ne mažiau kaip 55 kulkos.
Nustatyta, kad nurodymą, kada pradėti šaudyti, baltarusiui ir jo bendrams telefonu esą davė aplinką stebėjęs V. Siaurusevičius.
Po nusikaltimo žudikai nuvažiavo iki IX-ojo forto, kur paliko automobilį ir ginklus bei persėdo į Ž. Janiselio vairuojamą automobilį „Mercedes Benz“. Žudikai iš Baltarusijos buvo išvežti už Kauno ribų, o vėliau grįžo namo.
Prie IX-ojo forto paliktą automobilį R. Zaveckas nuvairavo į garažą, kur buvo pašalinti nusikaltimo pėdsakai. Ginklus I. Popovas išmetė tiesiog gatvėje, nes išsigando tuo metu po miestą važinėjusių policijos ekipažų sirenų.
Tarp nukentėjusiųjų – ir buvęs STT vadovas, ir Kauno vicemeras
Ar ikiteisminio tyrimo metu „daktarų“ vadeivoms pateikti įtarimai yra pagrįsti ir ar iš tikrųjų jie organizavo S. Čiapo nužudymą, dar aiškinsis baudžiamąją bylą nagrinėsiantis Vilniaus apygardos teismas. Jeigu tyrimo metu surinkti duomenys pasitvirtins, jiems gresia įkalinimas iki gyvos galvos.
Ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti Generalinė prokuratūra jau baigė ikiteisminį tyrimą, su bylos medžiaga susipažino ir įtariamieji, tačiau jie pareiškė įvairių prašymų. H. Daktaras, E. Abarius ir kiti grupuotės nariai neigia savo kaltę, tuo tarpu su pareigūnais sutikę bendradarbiauti nusikalstamo susivienijimo nariams taikoma valstybės apsauga – už pagalbą atskleidžiant labai sunkius nusikaltimus jie taip pat gali tikėtis švelnesnių bausmių.
Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad Kauno nusikaltėliai palaikė glaudžius ryšius su Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Latvijos nusikalstamomis grupuotėmis.
„Daktarų“ grupuotės nariai taip pat yra įtariami ir kitų asmenų nužudymais, turto prievartavimais, neteisėtais laisvės atėmimu, plėšimais.
Tarp nukentėjusiųjų yra ir Valentinas Junokas, kuris vėliau buvo tapęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu. Nustatyta, kad grupuotės nariai pagrobė vilkiku vežamą stambų krovinį, o jį lydėjusį V. Junoką su bendru pririšo prie medžio.
Byloje nukentėjusiuoju yra pripažintas ir dabartinis Kauno vicemeras Steponas Vaičikauskas, iš kurio vadovaujamos siuvimo bendrovės „Dobilas“ buvo prievartaujamas turtas.