Vilniaus miesto trečios apylinkės teismas trečiadienį išnagrinėjo Vilniaus antrųjų pataisos namų teikimą dėl sausio 1 d. 46-ąjį gimtadienį švęsiančio I. Achremovo lygtinio paleidimo. Tai – jau septintas kartas, kai už tyčinį nužudymą kalintis vyras bando anksčiau laiko išeiti į laisvę. Prieš pusmetį apylinkės teismas buvo nusprendęs jį paleisti, tačiau vėliau šį sprendimą panaikino Vilniaus apygardos teismas.
Trečiadienio rytą I. Achremovas į teismą nebuvo atvežtas, nes to nepageidavo, tačiau jo advokatė Gitana Šimkutė pasirūpino, kad teisme dalyvautų Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas Vaidotas Jakubonis ir Vilniaus stačiatikių vienuolyno kunigas V. Mockus.
Kaip teisme aiškino pataisos namų atstovas Pavelas Srebniukas, I. Achremovas įkalinimo įstaigoje tvarką pažeidė tik kartą, tačiau buvo net 16 atvejų, kai jis buvo paskatintas už gerą elgesį bei darbą.
Pasak P. Srebniuko, nuteistasis “daug dėmesio skiria savo lavinimui, perlaikė valstybinius brandos egzaminus, tobulino kompiuterinius įgūdžius”, taip pat užsiėmė vertimais iš rusų ir anglų kalbų, savo uždarbį skyrė gyvūnų priežiūros programai „Antrasis šansas“.
Įkalinimo įstaigos atstovas taip pat pabrėžė, kad I. Achremovas šiais metais nutraukė santuoką su Kaliningrade gyvenusia žmona (ją vedė už grotų), tačiau palaiko glaudžius ryšius su mažamečiu sūnumi, skiria jam išlaikymą.
„Mūsų duomenimis, paleidus nuteistąjį į laisvę gyvenamąją vietą jam suteiktų tėvai“, – sakė P. Srebniukas.
Kad I. Achremovui jau laikas į laisvę, įsitikinęs ir kunigas V. Mockus. Jis aiškino, kad atlikdamas bausmę kalinys pasikeitė.
„Visi puikiai suprantame, kad žmogus nėra robotas, kurį užprogramavo ir jis toks liko visam gyvenimui, – sakė dvasininkas. – Tai vienas iš retų atvejų, kai žmogus šitaip pasikeičia, nereikia į tai neatkreipti dėmesio ir jo nepaskatinti – tai būtų nehumaniška ir nežmogiška“.
Pasak kunigo, teisinė sistema nuteistuosius baudžia ne tik tam, kad jie „kaip žvėrys“ būtų izoliuoti, bet ir kad pasitaisytų.
Šešerius metus su I. Achremovu bendraujantis dvasininkas pabrėžė, kad yra pasiryžęs laiduoti už nuteistąjį. „Iš tikrųjų tokio tikinčio parapijiečio palinkėčiau kiekvienam klebonui“, – sakė V. Mockus.
Tuo tarpu Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas V. Jakubonis teisme sakė, kad jeigu ne „ši garsi byla“, I. Achremovas jau seniai būtų paleistas į laisvę.
„Grįžęs į laisvę jis net ir norėdamas nedalyvaus jokiose grupuotėse, nes dabar yra visai kitoks žmogus“, – sakė V. Jakubonis.
Pasak I. Achremovo advokatės G. Šimkutės, nuteistasis už grotų yra praleidęs 17-a iš 25-ių jam skirtų įkalinimo metų. „Manau, kad I. Achremovo lygtinio paleidimo į laisvę byla tapo rezonansine, teismai atmeta teikimus dėl formalių sąlygų“, – sakė advokatė.
Pasak jos, prokuratūrai „neturėtų kilti abejonių dėl nuteistojo asmenybės vertinimo“. Ji pabrėžė, kad I. Achremovas padėjo atskleisti „Vilniaus brigados“ nusikaltimus, tai savo laiške nuteistajam spalį pripažino ir buvęs generalinis prokuroras, dabar – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antanas Klimavičius.
Advokatė pabrėžė, kad šiuo metu su teisėsauga bendradarbiaujantys ir labai sunkius nusikaltimus atskleisti padedantys asmenys net nesodinami už grotų.
„Tai parodo, kaip yra vertinami tokių asmenų veiksmai bendradarbiaujant su teisėsauga – šis faktas negali likti neįvertintas, – G. Šimkutė pabrėžė, kad I. Achremovas šiuo metu ilgiausiai Lietuvoje kalintis nuteistasis. – Esu visiškai tikra, kad tokia prokuratūros pozicija (pritarti nuteistojo paleidimui į laisvę – aut.past.) neiššauktų neigiamos visuomenės reakcijos“.
Tuo tarpu valstybės pozicijai atstovaujanti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Kisinienė yra kitokios nuomonės. Pasak jos, I. Achremovui jau ne kartą buvo suteikta malonė – mirties bausmė buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos, dar vėliau – į įkalinimą iki 25 metų. Be to, I. Achremovui buvo pakeistas kalėjimo režimas – jis perkeltas į pataisos namus.
„Iš tikrųjų, formalios sąlygos taikyti lygtinį paleidimą lyg ir būtų, bet be formalių sąlygų reikia vertinti ir visą aplinkybių visumą“, – D. Kisinienė prašė atmesti I. Achremovo prašymą dėl lygtinio paleidimo.
Ar teikimą nagrinėjanti teisėja Danutė Mickevičienė priims palankų I. Achremovui sprendimą, turėtų paaiškėti ketvirtadienį.
DELFI primena, V. Lingys buvo nužudytas 1993-iųjų spalio 12-ąją Vilniuje. 1994-ųjų rudenį buvo nuteisti „Vilniaus brigados“ vadeiva Borisas Dekanidzė ir trys jo parankiniai – I. Achremovas, Viačeslavas Slavickis ir Borisas Bobičenka.
B. Dekanidzei teismas skyrė išimtinę mirties bausmę, kuri buvo įvykdyta. I. Achremovui taip pat skirta mirties bausmė, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu ji buvo pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
„Kiekvieną dieną galvoju apie savo padarytą nusikaltimą, pripažįstu savo kaltę, išgyvenu didžiulį visuomenės pasmerkimą, – anksčiau teisme yra sakęs I. Achremovas. – Dar kartą noriu atsiprašyti V.Lingio artimųjų, tėvų, žmonos ir dukros. Nežinau, ar galima už tokį nusikaltimą atleisti, tačiau prašau manimi pasitikėti ir leisti grįžti pas savo tėvą, kad galėčiau rūpintis šeima, mažamečiu vaiku“.