Apie pavojus ant ledo patvirtino ir ugniagesiai gelbėtojai. Nors Panevėžio krašto gyventojai rimtų bėdų dar neprisišaukė, Lietuvoje jau teko gelbėti ne vieną įlūžėlį.
Panevėžio hidrometeorologijos stoties viršininkas Rimantas Antanas Andrašiūnas patikino, kad ledu drąsiai vaikštantys žmonės iš tiesų smarkiai rizikuoja savo gyvybe. Ypač tie, kurie žvejoja ar pramogauja ant užšalusių upių.
„Neseniai matavome Nevėžio ledo storį. Įsitikinome, kad prie krašto ledas iš tiesų yra gana storas, tačiau sraunesnėse vietose, apie vidurį, jis vos poros centimetrų. Tokia pati situacija ir Lėvens upės. Be to, radome daugybę properšų.
Vadinasi, lipti ant upes padengusio ledo labai nesaugu, tik sveiką protą praradęs žmogus gali taip rizikuoti. Juk vieną einantįjį ledas gali išlaikyti, jei yra ne plonesnis nei 7 centimetrai. Gyventojai klysta manydami, kad beveik mėnesį spaudęs šaltukas sukūrė tvirtą ledą. Tačiau taip nėra, nes jo paviršių dengia vandeniui užšalti trukdantis storas sniego sluoksnis“, – tikino R.A.Andrašiūnas.
Čiuožyklos dar palauksime
Dar labiau rizikuoja tie panevėžiečiai, kurie žvejoti ar pramogauti susiruošė ant „Ekrano“ marių – kol kas jas padengusio ledo storio niekas nematavo. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriaus vedėjas Antanas Karalevičius patvirtino pasidomėjęs tik Senvagę užklojusiu ledu. Pasak jo, nors čia ledas storokas, tačiau saugumu suabejota, todėl artimiausiu metu „Senvagėje“ čiuožykla nebus įrengta.
„Ekrano“ marių ledo storio nematavome, tikrinome tik Senvagės, nes ketiname miestiečiams įrengti čiuožyklą. Deja, planus nežinia kuriam laikui tenka atidėti. Tiesa, išmatuotas ledas pasirodė tinkamo storio – net apie 30 centimetrų. Tačiau jo struktūra labai įdomi. Keista, kad ledas yra tarsi sudarytas iš dviejų sluoksnių, o viršutinis skilinėja. Todėl čiuožyklą nutarėme rengti kiek vėliau, nors šaltis spaudė jau beveik mėnesį“, – patikino A.Karalevičius.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) skelbia, kad ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Tačiau toks ledas gali išlaikyti tik vieną žmogų. Grupė žvejų ar pramogautojų ant ledo gali lipti tik tada, kai jo storis ne mažesnis kaip 12 centimetrų. Žmonių gyvybės apsaugos vandens telkiniuose taisyklėse nurodyta, kad čiuožyklai atidaryti reikalingas 23 centimetrų ledo storis esant 25 laipsnių šalčio oro temperatūrai ir 25 centimetrų esant šilčiau.
Trapesnis po sniegu
PAGD Visuomenės informavimo ir analizės skyriaus specialistas Gintautas Druktenis informavo, kad ant ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių. Per praėjusią kalendorinę žiemą iki šių metų kovo mėnesio šalies ugniagesiai gelbėtojai vandenyje ir ant ledo atliko 88 gelbėjimo darbus. Jų metu buvo išgelbėta 17 žmonių, iš jų – du vaikai, ištraukti 23 skenduoliai, tarp jų – trys vaikai. Ne vieną gelbėjimo darbą ant ledo ugniagesiai atliko ir nuo lapkričio mėnesio paspaudus šaltukui. Neseniai iš nestipriu ledu aptraukto vandens pareigūnams teko ištraukti nuskendusį vaiką.
„Kai kuriose vietose ledas yra iš tiesų gana storas. Tačiau žmonės turi būti atsargūs ten, kur yra sniego – po juo ledas kur kas plonesnis, trapesnis. Žvejams patariu visuomet išsimatuoti ledo storį. O tie, kurie ant užšalusių apipustytų vandens telkinių ketina pasivažinėti automobiliais, gali prisišaukti labai rimtų bėdų“, – sakė G.Druktenis.
Pareigūnas apgailestavo, kad iki šiol nebuvo atsikreipta į PAGD prašymą padidinti gyventojams baudas už neatsargų elgesį ant ledo ir sudaryti galimybę iš pažeidėjų išsireikalauti kompensacijos už atliktus gelbėjimo darbus.
„Dar šių metų sausį Seimui buvo pateiktas prašymas patvirtinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas – griežtinti neatsargiai ant ledo besielgiančių asmenų atsakomybę. Vis dar laukiame, kad baudos būtų padidintos iki 5 kartų, o gelbėtojų pagalbos sulaukę asmenys gelbėjimo darbų žalą bent iš dalies atlygintų patys. Nes valstybei dėl neatsakingų žmonių atlikti gelbėjimo darbai kainuoja dešimtis tūkstančių litų. O tokių, kurie rizikuoja savo gyvybe neatsargiu elgesiu ant ledo, būna apstu visą žiemą ir net ankstyvą pavasarį“, – kalbėjo PAGD atstovas.
Pataria saugotis. Pareigūnai įspėja, kad ledas nėra itin tvirtas. Nors ne vieną savaitę spaudžia šalčiai, vandens telkiniams pasidengti storu ledo sluoksniu trukdė gausus sniegas.
A.Repšio nuotr. ant ledo
Gelbėjimo darbus atliekantys pareigūnai įspėja:
· Išlaikyti žmogų gali daugiau kaip 7 cm storio ledas, o grupę žmonių – ne mažesnis kaip 12 cm storio ledas.
·
· Tvirtas ledas visada yra mėlyno arba žalio atspalvio. Matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas nėra tvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos, lentos ir kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš gamyklų, yra šaltinių.
· Nepalikite ant ledo vaikų be priežiūros. Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo.
· Jeigu esate su slidėmis, atsisekite slidžių tvirtinimus, kad prireikus jas greitai galėtumėte nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas – galėsite lazdas greitai numesti.
· Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis atstumo. Jis tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes ten ledas silpnesnis, jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas ir per atodrėkius.
· Jei vis dėlto įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę iš kur atėjote, o ne pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, tada – kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.
· Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes žiemą vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.
· Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Nukentėjusįjį stipriai ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais drabužiais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.