Kaustančiam šalčiui padengus šalies vandenis plonučiu ledo sluoksniu netruko įvykti ir pirmoji šią žiemą tragedija: Šakių rajone netoli Kudirkos Naumiesčio Varpo gatvės į Šešupę įkrito ir dingo aštuonerių metų berniukas. Vaikas žaisdamas ir išdykaudamas su dviem draugais vaikštinėjo upės pakrantėmis.
Ant netvirto ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių. Vien per praėjusią kalendorinę žiemą ir šių metų kovo mėnesį šalies ugniagesiai gelbėtojai vandenyje ir ant ledo atliko 88 gelbėjimo darbus, kurių metu išgelbėjo 17 žmonių (iš jų 2 vaikus) bei ištraukė 23 skenduolius, tarp jų – 3 vaikai.
Po sniegu ledas plonesnis
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Tik toks ledas gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi siekti ne mažiau nei 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Be abejo, pavojingiausia ant ledo būti per atodrėkį.
Ugniagesiai gelbėtojai pataria prieš lipant ant ledo visuomet apsidairyti, ar nėra arti praminto takelio, nematyti pėdsakų, o jei yra, eiti jais, nes tai jau išbandytas kelias. Be to, einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. O jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 m. Taip pat einant ledu patariama aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba apipustytos, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.
Gelbėjimo liemenė – būtina
Atsargumo reikia ne tik būnant ant ledo, bet ir prie vandens telkinių, mat dėl plikšalos apledėja pakrantės. Visgi dažniausiai žiemą nukenčia drąsieji žvejai, todėl poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti gelbėjimo priemonių, pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią būtų galima numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Dar viena efektyvi gelbėjimo priemonė – smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.
„Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kiek galima daugiau krūtine užgulti ledą, atsargiai ant jo iškelti vieną koją, paskui kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis“, – pataria ugniagesiai gelbėtojai.
Kaip gelbėti skęstantįjį?
PAGD specialistai sako, kad pastebėjus skęstantįjį reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę drabužiai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.
Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas, o jei yra galimybė, geriausia po savimi pasitiesti slides ar lentą. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš mėginant skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti.
Ledas išlaiko žmogų tik už 3–4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti net ir tvirtai surištus šalikus. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kiek galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą patalpą.
