Oficialiai nuo seksualinės prievartos nukentėjo 800 vaikų
Lietuvos teismo psichiatrijos asociacijos prezidentė dr. Jelena Marcinkevičienė, pristatydama šiuos duomenis Seime surengtoje konferencijoje teigė, kad per minėtą laikotarpį Lietuvoje užregistruoti 2807 seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus ir paauglius. Iš jų 27 proc. kaltinamųjų paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės. 42 proc. iš jų buvo kaltinami mažamečių tvirkinimu, 38 proc. - prievartavimu, 22 proc. - išžaginimu, 2 proc. - privertimu lytiškai santykiauti.
Teismo ekspertizės tarnyboje atlikti 745 ekspertizės atvejai žmonėms, kurie kaltinami įvykdę nusikalstamus ar baudžiamuosius veiksmus, pažeidusius vaikų ir paauglių seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Iš jų viena buvo moteris.
Šiose bylose nukentėjusiais buvo pripažinti 800 vaikų ir paauglių, iš jų 84 proc. mergaitės ir 16 proc. berniukų. 40 nepilnamečių (5 proc.) seksualinę prievartą patyrė nuo artimų giminaičių, 11 proc. nusikaltimų padaryta grupėje.
Pagal įvykdyto nusikaltimo pobūdį dominavo mažamečių išžaginimas ir nepilnamečių seksualinis prievartavimas, o 27 proc. sudarė mažamečių asmenų tvirkinimas. Mažamečių seksualinis prievartavimas sudarė 0,4 proc., privertimas lytiškai santykiauti nepilnametį – ir 1 proc. 8-iais atvejais išžaginti mažamečiai buvo nužudyti.
40 proc. inkriminuojamą nusikaltimą įvykdė nuo alkoholio apsvaigę žmonės, 1 proc. - apsvaigę nuo narkotikų.
Jauniausias asmuo, kuriam buvo atlikta ekspertizė, buvo 11 metų, vyriausias – 89 metų. 17 proc. - 21-25 metų, 15 proc. - 18-20 metų, 14 proc. - 26-30 metų, 16 proc. - kaltinamieji iki 18 metų, iš jų beveik pusė – 17-mečiai. 52 proc. tiriamųjų neturėjo vidurinio išsilavinimo, 21 proc. turėjo tik vidurinį ar profesinį išsilavinimą.
68 proc. asmenų buvo nesukūrę šeimos, 13 proc. - išsituokę. Iš visų tirtų asmenų 32 proc. turėjo vaikų – vidutiniškai po du-tris. Du iš jų netgi turėjo po 11 vaikų. 64 proc. tiriamųjų buvo teisiami pirmą kartą, o 16 proc. sudarė asmenys, teisiami daugiau nei antrą kartą. Dalis jų buvo teisti už tokius pačius seksualinius nusikaltimus.
Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad 61 proc. asmenų buvo diagnozuotas vienoks ar kitoks psichikos sutrikimas, iš jų 11 proc. - sunkus. 40 proc. tiriamųjų iki nusikaltimo buvo gydomi psichiatrijos įstaigose, vienas iš jų – net 18 kartų, tačiau 21 proc. asmenų psichikos sutrikimas konstatuotas pirmą kartą. 34 proc. asmenų dar iki nusikaltimo buvo diagnozuotas protinis atsilikimas.
Pedofilijos diagnozė konstatuota tik 1,3 proc. nusikaltėlių
„Atliekant šį tyrimą ypatingas dėmesys buvo skiriamas šių žmonių psichologiniam portretui. Seksualiniais nusikaltimais kaltinamiems asmenims kiek dažniau būdingi tokie asmenybės bruožai, kaip aktyvumas, pasitikėjimas savimi, tačiau 57 proc. asmenų buvo pastebėta savarankiškumo stoka. Pastebėtas nepakankamas tiriamųjų gebėjimas racionaliai organizuoti savo veiklą, numatyti galimas savo elgesio pasekmes, kontroliuoti savo veiksmus.
Rečiau pasitaiko tokios savybės, kaip ryžtingumas, polinkis elgtis planingai, apgalvotai, nuosekliai, atsakingai. 69 proc. atvejų nustatytas emocinis nestabilumas – jie lengvai susierzina, greitai supyksta, yra dirglūs, turi padidintą jautrumą, juos labai veikia aplinka, į dirgiklius reaguoja spontaniškai, neatsparūs streso situacijoms, yra prastos savitvardos bei turi menkai išvystytą empatijos jausmą“, - pasakojo ekspertė.
Kita vertus, net 31 proc. atvejų konstatuota kaip tik gera savitvarda, emocinis stabilumas ir pusiausvyra, situacijai adekvačios emocijos, sodri jausmų raiška. Taigi iš pirmo žvilgsnio jie niekuo nesiskiria nuo normalių žmonių. 25 proc. atvejų tiriamieji apibūdinam kaip atviri, nuoširdūs, geranoriški, gebantys užmegzti tvirtus emocinius ryšius.
64 proc. tiriamųjų aprašomi kaip bendraujantys, tačiau stebint jų bendravimą dauguma jų yra uždari, priešiški, negailestingi, nepakantūs, nepatiklūs, perdėtai jautrūs kritikai. Anot pranešėjos, remiantis tyrimo duomenimis, galima kalbėti apie sutrikusius tarpasmeninius tiriamųjų santykius ir menkus socialinius įgūdžius. Jiems būdingas žemas kritiškumo lygis, menki savistabos, savianalizės įgūdžiai, paviršutiniški vertinimai, neadekvatus savęs ir aplinkos suvokimas bei vertinimas.
1,3 proc. tiriamųjų buvo konstatuota pedofilijos diagnozė. Nuo jų nukentėję pripažinti 15 vaikų, iš jų 6 mergaitės ir 7 berniukai. Vyriausias kaltinamasis – 59 metų, tačiau dominuojančios amžiaus grupės čia nėra. Vienas iš šių asmenų už tokius pačius nusikaltimus buvo teistas jau keturis kartus.
Šeši asmenys buvo vieniši, vienas išsituokęs ir keturi vedę. Šeši asmenys turėjo vaikų – vidutiniškai po du. Dviem atvejais kaltinamuosius siūlyta pripažinti nepakaltinamais.
J. Marcinkevičienės teigimu, jiems kiek dažniau būdingi tokie asmenybės bruožai, kaip savarankiškumas, nepriklausoma pozicija, aktyvumas. Tačiau veiklos lygmenyje aktyvumas yra nepakankamai produktyvus. 70 proc. atvejų stebimas iniciatyvos trūkumas, neryžtingumas, sunkiai priimami racionalūs sprendimai, tiriamieji labiau linkę veikti atsitiktinai, spontaniškai.
Rečiau aprašomos tokios savybės, kaip pasitikėjimas savimi, polinkis veikti planingai, apgalvotai. Emociniame lygmenyje pastebimas nestabilumas. Žmonės yra perdėtai jautrūs, dirglūs, greitai susierzina, neatsparūs stresui, nesavikritiški, depresyvūs. Tačiau 33 proc. atvejų pastebėta gera savitvarda, savikontrolė, emocinis stabilumas. Bendravimo lygmenyje didesnė dalis tiriamųjų (88 proc.) pasižymi kontakto formalumu, paviršutiškumu.
Seksualinių nusikaltimų motyvas – vaiko auklėjimas
Net 90 proc kaltinamųjų nepripažino savo kaltės. Iš jų 23 proc. kategoriškai neigė įvykdę nusikaltimą ir atsisakė duoti apie tai bet kokius paaiškinimus. 15 proc. teisinosi buvę neblaivūs ir nieko neprisimenantys. 52 proc. savo nekaltumą motyvavo pačiomis įvairiausiomis priežastimis. Pavyzdžiui, pusė iš jų tvirtino, kad dėl visko kalta pati auka: „ji yra prostitutė, ji pati norėjo, ji sutiko, o dabar reikalauja pinigų“. Nemaža dalis tiriamųjų – 28 proc. - nurodė tokius motyvus, kaip vaiko pyktis, noras atkeršyti, siekimas atsikratyti, konfliktai, arba įvykį tiesiog vadino vaiko išsigalvojimu ar giminaičių apkalbomis.
Iš 10 proc. pripažinusiųjų savo kaltę dalis bandė išsisukti simuliuodami psichikos sutrikimą – „antgamtinės jėgos mane privertė“ ir pan. 60 proc. tikino tai padarę dėl įvairių asmenybinių priežasčių: norėjo pasilinksminti, buvo įdomu, jiems reikėjo sekso, mažamečiai asmenys juos traukia. 18 proc. savo elgesį motyvavo psichologinėmis problemomis – vaikystėje esą jie patys patyrė seksualinę prievartą.
Nemažą šių tiriamųjų grupė tokiu būdu sau pačiam ir aplinkiniams bandė įrodyti savo tvirtumą, vyriškumą, galią. Dar vienas paaiškinimas: jie jaučiasi vieniši, atstumti, patiria bendravimo sunkumų ir tokiu būdu bando kompensuoti savo nepatenkintus pripažinimo poreikius.
Paaugliai dažniausiai kaltina aplinką. Daugiau nei pusė jų nurodė, kad juos įtraukė draugai. Dar vienas gana būdingas paaugliams motyvas – filmų įtaka, kai aklai kopijuojamas herojaus elgesys, bei provokuojantis nukentėjusios elgesys.
6 proc. tiriamųjų seksualinę prievartą suvokia kaip vaikų auklėjimo priemonę. Taigi pyktis dėl netinkamo vaiko elgesio jiems tampa pagrindiniu motyvacijos komponentu.
„Apibendrinant, nusikaltėlis yra 20-30 metų vyras, kuris neturi vidurinio išsilavinimo, niekur nedirba, teisiamas pirmą kartą, nesukūręs šeimos, anksčiau buvo tiriamas ar gydomas psichiatrijos įstaigoje, turintis elgesio ar asmenybės sutrikimų. Nepakaltinamų asmenų skaičius tarp jų nedidelis – 6 proc. Kalbant apie asmenines savybes, jie dažniau būna nepriklausomi ir savarankiški. Tik nedaugeliu atvejų nusikaltimas susijęs su siekimu patenkinti seksualinius poreikius. Visais kitais atvejais suveikia kitokie motyvai“, - teigė pranešėja.