Apie porą dešimčių jėgerių, pasitelkę metalo ieškiklį, ieškojo į sniegą išmesto nusikaltimo įrankio kelias valandas. Jis aptiktas ne per toliausiai bunkerio, kuriame prieš penkias dienas rastas ir nužudytas bei sudegintas paauglys. Kaip ir tada, į fortą pareigūnus atvedė vieno iš suimtųjų šioje šiurpioje byloje parodymai.
Pribloškianti ekspertų išvada
15-mečio mamai Danutei Rimienei išduotame mirties liudijime teigiama, kad Audriaus mirties priežastis - daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos kakle.
“Kauno dienai” ji prisipažino iki šiol neatsigavusi po šios ekspertų išvados. Ar sūnus nepadegtas dar gyvas, ji ekspertų jau nebeklaususi. Prokurorų teigimu, į šį klausimą paauglio palaikų skrodimo metu neatsakyta: paskirta papildoma histologinė ekspertizė. Ji turėtų patikslinti ir pirminę skrodimo išvadą, jog 15-metis mirė nukraujavęs.
“Bandau užgniaužti savyje tą pyktį”, - neslėpė “Kauno dienos” kalbinta D.Rimienė, prisipažindama, kad dar nerado savyje jėgų perskaityti pastarųjų dienų laikraščių, juolab - nueiti prie to bunkerio, kuris, jos patikinimu, beveik matosi pro jų buto ketvirtajame aukšte langą. Po sūnaus palaikų atpažinimo morge jos daugiau nejudino ir teisėsaugininkai.
Gyvenimas tęsiasi
Kaip jau rašėme, Vilijampolės žudynių aukos ne tik mokėsi kartu su įtariamaisiais, bet ir gyveno tame pačiame kvartale, o kai kurie - net tame pačiame kieme. Vienus palaidojus, kitus suėmus, čia liko gyventi jų artimieji.
“Man gaila žudikų mamų, - neslėpė, kad jai reikia išsikalbėti D.Rimienė. - Aš netekau sūnaus, bet jos šiandien turėtų jaustis dar baisiau. Juk mums ir toliau reikės gyventi šalia, vaikščioti į tą pačią parduotuvę. Aš puikiai suprantu, kaip jos šiandien jaučiasi, ir prisipažinsiu - net užjaučiu jas”.
D.Rimienės teigimu, kelios dienos po Audriaus palaikų suradimo jų kiemas atrodė kaip iššluotas: iš jo kažkur dingo visi vaikai. Tačiau iki minėtos tragiškos atomazgos kieme buvo galima sutikti ne vieną iš tų, kurie šiandien suimti už dalyvavimą Audriui surengtoje egzekucijoje. Tomis slegiančios nežinios dienomis ji ieškojo pagalbos ir pas juos.
Suimtas ir geriausias draugas
Labiausiai D.Rimienę sukrėtė sūnaus klasės draugo Roberto, su kuriuo jis mokėsi nuo pirmos klasės, veidmainiškumas. Su šiuo dažnokai pas juos į svečius ateidavusiu sūnaus draugu ji kalbėjosi antradienio vakare - praėjus vos parai po Audriaus dingimo. Kad jo likimas bus toks tragiškas, tada dar neįtarta, tačiau Robertas, dalyvavęs išvakarėse klasės draugui surengtoje egzekucijoje ir net ėjęs pirkti benzino Audriaus palaikų sudeginimui, jau jį žinojo.
Tik dabar D.Rimienė prisiminė kaip Robertas sustojo lyg įbestas, tą vakarą pašaukus jį vardu. Paskui kažkaip keistai susigūžė į kuprą, bet vis dėlto priėjo. Išgirdęs, kas rūpi nemigos iškankintai Audriaus motinai, Robertas išpoškinęs, kad jo nematęs ir net nežinantis, kas šiam galėjo nutikti. Maža to: jis sutiko palydėti Audriaus mamą iki kompiuterinės: neva paklaus joje esančių vaikų, gal šie ką nors žino. “Nėra ir čia Audriaus”, - toks buvo Roberto atsakymas grįžus po kelių minučių.
Dviguba melagystė
Kalbėjusi D.Rimienė tomis dienomis ir su kita sūnaus klasės drauge, šiandien suimta jo bei metais jaunesnio Edgaro nužudymo byloje, - Ieva, gyvenančia vos per kelis namus. Tai buvo dar nežinant, kas nutiko Edgarui, nors Ieva tai greičiausiai jau žinojo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tą trečiadienio vakarą egzekuciją Audriui surengusi kompanija ir Edgaras buvo drauge. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, jie visi buvo susirinkę V.Apoliansko išnuomotame bute Minties rate ir po to važiavo autobusu miesto link. Artėjant prie Senamiesčio, Edgaras kažkokia dingstimi iš autobuso išsiviliotas. Kartu su juo išlipo V.Apolianskas ir du nepilnamečiai. Likę trys, tarp jų - ir Ieva, ramiausiai nuvažiavo toliau. Peilio, kuriuo buvo nužudytas Edgaras, paieškos užsitęsė. Tačiau vakar jo ieškantys pareigūnai jau neslėpė turintys vilčių netrukus surasti ir šio nusikaltimo įrankį.
Pasak D.Rimienės, tą trečiadienio vakarą Ievos mama bandė paslėpti nuo jos savo dukrą. Paklausus ar ši namie, atsakė, kad Ievos nėra, tačiau pastaroji išlindo pati. “Gal tu ką nors žinai ar girdėjai, kur Audrius? - klausė D.Rimienė ir šios sūnaus klasės draugės. Pastaroji gana šaltu veidu atsakiusi neigiamai.
Su dar vienu įtariamuoju savo sūnaus nužudymu - kažkuriuo iš brolių dvynių D.Rimienė kalbėjosi, jau paaiškėjus Edgaro likimui, - kai sutiko palydėti iki jų buto kriminalistus. Pastarieji klausė dvynio, ar jis nežino, kur V.Apolianskas. Nepilnametis buvo linkęs dievagotis matęs šį paskutinį kartą prieš dvi dienas ir net nenutuokiantis, kur Vickos ieškoti. Belieka priminti, kad, nepraėjus nė kelioms dienoms, vienas iš minėtų dvynių sulaikytas kartu su V.Apoliansku.
Žiežirba įskelta sausio vidury
Viena iš versijų - konflikto tarp Audriaus ir V.Apoliansko žiežirbą įskėlė 15-mečio buto apvogimas.
Pasak D.Rimienės, jų butas apvogtas maždaug šešios savaitės iki Audriaus dingimo. “Dabar jau nebežinau, ką ir galvoti”, - prisipažino ji. Pirmasis šią vagystę konstatavo sūnus, tą rytą, apie dešimtą valandą, kažko per pertrauką parbėgęs iš mokyklos į namus.
Sūnui paskambinus į darbą mamai, grįžo į namus ir ji. “Ne kažin ką buvo pas mus vogti: išnešti sekcijoje buvę geriausi indai, stalo įrankiai, menki mano auksiniai papuošalai”, - pasakojo D.Rimienė “Kauno dienai”. Į butą patekta pritaikius raktą. Kad jis dingo, paaiškėjo išvakarėse, kai mama paprašė, kad Audrius užrakintų nakčiai duris. Tik tada sūnus pasakė, kad nežino, kur dingo jo raktas.
Paklausus, ar neįtaria nieko iš savo draugų, Audrius dievagojosi, kad ne. Jog tai greičiausiai V.Apoliansko darbas, D.Rimienei jau tada pasakė už vagystes kalinčio jos vyresniojo, dvidešimtmečio, sūnaus draugai. Pastarasis taip pat dalyvavo nužudyto jaunėlio laidotuvėse: kolonijos administracija išleido jį į laidotuves su apsauga.
Policija ėmėsi sankcijų
Kiek V.Apolianskas bei jo suburta gauja įvykdė pastaraisiais mėnesiais Kaune nusikaltimų, tebeskaičiuojama. Tuo šiandien užsiima visi penki teritoriniai miesto policijos komisariatai.
Vakar rytą teigta, kad jų priskaičiuota apie keliasdešimt epizodų, kuriuose dalyvavo įvairūs šios gaujos sąstatai. Turimi galvoje iki šiol buvę “tamsūs” plėšimai, kūno sužalojimai, vagystės. Pasak prokurorų, yra duomenų, kad darant kai kuriuos nusikaltimus naudotasi ir dujiniais revolveriais, rastais per kratą V.Apoliansko nuomotame bute prie Ąžuolyno.
Buvo pastaraisiais mėnesiais neišaiškintų apiplėšimų ir požeminės perėjos, kurioje nužudytas šeštokas Edgaras, rajone - Karaliaus Mindaugo prospekto bei Birštono ir Šv.Gertrūdos gatvių trikampyje. Tiesa, suėmus V.Apoliansko gaujos narius, nusikaltimai tęsiasi. Pastarosiomis savaitėmis užregistruota neišaiškintų apiplėšimų ir Vydūno alėjoje bei Ąžuolyne, kurio kaimynystėje, kaip jau rašėme, V.Apolianskas buvo įrengęs nepilnamečių lindynę. Iš kai kurių apiplėštųjų rankinukai bei mobiliojo ryšio telefonai atimti vidury dienos. Tik Santakos policijos vadovai vakar tvirtino pastaraisiais mėnesiais neužfiksavę Varnių bei Demokratų gatvių rajone (jame įsikūrusi P.Vileišio vidurinė) plėšimų ar vagysčių iš butų protrūkio.
Po šiurpaus praėjusios savaitės radinio 8-ajame forte Santakos policijos komisariato viršininkas Raimondas Abugelis davė savo pavaldiniams nurodymą išsiaiškinti visų apleistų mikrorajono fortų bei statybviečių savininkus ir nubausti juos už teritorijos nepriežiūrą, įpareigojant kuo greičiau jas užmūryti ar aptverti.