Nedideliame Kelmės rajone per 10 šių metų mėnesių dėl netvarkingų krosnių bei kaminų jau kilo 11 gaisrų. Tai gana daug.
Dalies nelaimių padeda išvengti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspekcijos, kurios kasmet prieš kūrenimo sezoną organizuoja įvairias akcijas. Ir šiemet ką tik pasibaigė akcija „Kūrenkime saugiai“. Pasak Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspekcijos poskyrio viršininko Stasio Kvietkaus, šiame rajone akcijos metu aplankyta šimtai socialinės rizikos šeimų, nes būtent tokiuose namuose ir slypi daugiausia pavojų.
„Krosnys be durelių, kiaurais šonais, degant malkoms liepsnos liežuviai lenda į patalpas. Kaminai aptrupėję, sutrūkinėję, metų metus nevalyti.
Be to, ir elektros instaliacija siaubinga: arba pliki laidai kadaruoja, arba kokia nors polietileno plėvele apvynioti“, – asocialių asmenų būstais baisisi S.Kvietkus.
Elementarių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nesilaikantiems žmonėms galima rašyti aktus, netgi skirti pinigines baudas, tačiau nuo to nei krosnys tvarkingesnės, nei kaminai švaresni nepasidaro. „Mes stengiamės žmones įtikinti, kad už tuos pinigus, kuriuos jie sumokėtų kaip baudą, pašalintų nurodytus pažeidimus. Dalis aplankytųjų paklauso“, – tvirtina priešgaisrinės tarnybos atstovas. Pasak jo, aiškinimas duoda geresnių rezultatų nei baudimas.
Senam ant stogo sunku
Tytuvėnų gyventoja Ona Butkienė pripažįsta, kad inspektoriai rastų prie ko prikibti dažno senolio namuose.
„Kol buvome jaunesni, patys kaminus išsivalydavome ir krosnis pasitvarkydavome, įtrūkimus moliu užtepdavome. Jo visuomet būdavo prie tvarto kampo padėta. Bet senam ant stogo užlipti jau sunku. Nelaimei, vis sunkiau rasti žmogų, galintį atlikti tą darbą. Senieji kaminkrėčiai paseno kartu su mumis, o jaunų toks amatas nevilioja“, – apgailestauja senolė.
Kelmės profesinio rengimo centras rengia daug įvairių sričių specialistų, stengiasi lanksčiai atsižvelgti į bet kokius paklausos pokyčius, tačiau kaminkrėčių nerengia. Mat neatsirado pageidaujančiųjų mokytis šios profesijos.
Vis tiek reikės valyti
Ugniagesiai pastebi, kad kaimuose daugėja bandančiųjų suodžius kamine išdeginti. To daryti nepatartina.
„Degant suodžiams, susidaro per 1 100 laipsnių temperatūra. Net sveiki kaminai tokio karščio neatlaiko, įtrūksta“, – perspėja inspektorius S.Kvietkus. Jis siūlo nesižavėti ir šiandien vis plačiau reklamuojamomis priemonėmis, kurių neva reikėtų profilaktiškai kas savaitę įpilti į krosnį. Nuo jų suodžiai gal tik lengviau nuo kamino sienelių atšoka, bet juos išvalyti vis tiek būtina.
Ką daryti suodžiams kamine užsidegus? Tokiu atveju inspektorius pataria per kamino apačioje esančią angą semti krintančias žarijas ir taip mažinti temperatūrą kamine.
Kaminus reikėtų reguliariai baltinti ir prieš kiekvieną kūrenimo sezoną apžiūrėti, ar nėra dūmų pėdsakų. Aprūkusios vietos – geriausias rodiklis, kad toje vietoje kaminas yra įtrūkęs.
Atsargiai – brokdariai
Kaminų sistemų ekspertas Saulius Bogušas tvirtina, jog pavojų gali kelti net iš pažiūros gerų namų kaminai, bet didžiausia bėda, pasak jo, kad kaminų žinovais dedasi visokie brokdariai. Įsigiję patentus, jie skelbiasi, kad montuoja kaminų įdėklus, nors dažnai nė supratimo neturi, kam jie reikalingi. Žmonės susigundo pigiomis paslaugomis.
„Pigiai ir gerai nebūna. Iš folijos įdėklą galima išlankstyti dar pigiau, tik kiek juo džiaugsiesi?“ – retoriškai klausia S.Bogušas. Pasak jo, meistrai apsišaukėliai dirba tik vieną sezoną, o paskui pradingsta su visais pinigais – gaudyk vėją laukuose. Nėra būdų išreikalauti atsakomybės už kokybę. Apgautas žmogus net neturi kam pasiskųsti, nes nėra tuos darbus kontroliuojančios institucijos.
Kaminų įdėklai – ne mada. Jų būtinybė atsirado su naujos kartos katilais, kuriuos eksploatuojant kaminai pradėjo „verkti“ – pro tinką sunkiasi kondensatas. Beje, įdėklus taip pat būtina valyti, o netinkamai darbuojantis jį nesunku sugadinti. „Būna, valo kaminą vielos šepečiu arba metalo gabalu. Esame iš kamino traukę užstrigusį laužtuvą! Kamino įdėklą galima sugadinti netgi eglišakėmis, jei šaka įstrigs į siūlę“, – aiškina ekspertas.
Vis populiaresni pristatomi kaminai. S.Bogušas stebisi, kad žmonės rizikuoja būsto saugumu – montuoja tokius kaminus iš tam netinkamos skardos, atremia į medinę sieną. Pasak jo, daug problemų būtų išvengta atsakingiau renkantis šildymo katilus.
„Negalima rinktis vien pagal kaimyno rekomendaciją. Pirmiausia reikia žiūrėti savo techninių galimybių, ypač – kamino. O geriausia renkantis katilą konsultuotis ir su santechniku, ir su kaminų meistru. Dar labai svarbu laikytis eksploatavimo taisyklių. Šiandien žmonės, taupydami kurą, stengiasi palaikyti kuo žemesnę degimo temperatūrą, dėl to ima kauptis kondensatas ir derva, ji tarsi metalas prisilydo prie įdėklų ar įsigeria į kamino plytas“, – praktiškų patarimų pateikia specialistas.
Kur įstatymas?
Pasak S.Bogušo, būstai taps saugesni, kai atsiras techninę kaminų priežiūrą reglamentuojantis įstatymas. Katastrofiška padėtis yra ne tik individualiuose namuose. Netgi miestų daugiabučiuose, kur yra dujiniai katilai, vėdinimo kanalus būtina valyti bent kartą per metus. Tačiau praktiškai tai nedaroma. Niekas net nežino, kiek židinių prijungta prie vėdinimo angų.
VL žiniomis, kaminkrėčių asociacija ne kartą kreipėsi į Ūkio ministeriją ir prašė priimti kaminų techninę priežiūrą reglamentuojantį įstatymą, kaip tai numato ES direktyvos, kad patentai nebūtų išduodami bet kam. Deja, ir šiandien apie tai Ūkio ministerijoje nieko pasakyti negalėjo. Aplinkos ministerija nurodė 2001 m. priimtą dokumentą, kuris nieko bendra su čia aptariamu klausimu neturi.
Taigi kaminų būklė prastėja, jų valymo reikalavimai didėja, o tikro kaminkrėčio šalyje net su žiburiu tenka ieškoti.
Garbingas amatas
• Siekiant sumažinti gaisrų, kylančių dėl netvarkingų krosnių ir dūmtraukių, kaminkrėčių cechas Vilniuje buvo įsteigtas 1837 m.
• Kaminkrėčiai profesionalai naudoja ne tik senus tradicinius įrankius – šepečius bei svambalus, bet ir šiuolaikiškas priemones bei įrangą, kuri padeda įvertinti kamino būklę, nustatyti anglies dvideginio koncentraciją.
• Profesionalo paslaugos kainuoja nuo 60 iki kelių šimtų litų (vasarą pigiau). Ant stogo kaminkrėtys gali užtrukti nuo pusvalandžio iki kelių valandų, o kartais ir gerokai ilgiau, jei kaminas stipriai užkimštas.
• Dūmtraukius rekomenduojama valyti mažiausiai du kartus per metus, o senus kaminus sezono metu – kas tris mėnesius, tuomet juos prižiūrėti būtų kur kas paprasčiau.
• Iš kur posakis, kad kaminkrėtys neša laimę? Pasak vienos legendos, šios profesijos atstovas suvaldė pasibaidžiusius arklius ir taip išgelbėjo Anglijos karaliaus gyvybę. Anot kito pasakojimo, kaminkrėtys nugirdo sąmokslininkų ketinimus nužudyti karalių. Tačiau gali būti, kad kaminkrėtys laimės simboliu paskelbtas dėl paprastesnių dalykų. Po darbų grįždami suodini kaminkrėčiai baugindavo žmonės. Todėl ir buvo sukurta legenda esą prisilietus prie suodino kaminkrėčio galima prisivilioti laimę.
• Legendos ir prietarai atgyja, kai kaminkrėčiai iš viso pasaulio susirenka į Italijoje kasmet vykstančią tarptautinę kaminkrėčių šventę. Joje yra dalyvavę ir Lietuvos atstovai.