Vilniaus apygardos teismui trečiadienį iš esmės pradėjus nagrinėti nužudymo bylą paaiškėjo, kad D. Vaisėtos artimieji kaltinamiesiems pareiškė milijono litų ieškinį – verslininko brolis ir tėvas prašo priteisti po 200 tūkst., o jo nepilnametis sūnus – 500 tūkst. Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, sūnus prašo priteisti beveik 82 tūkst. Lt turtinės žalos – tiek buvo įvertinti iš D. Vaisėtos pagrobti vertingi daiktai ir papuošalai.
„Kaltės nepripažįstu“, – ramiu balsu teisėjų kolegijai pareiškė 23 metų M. Elenbergaitė. Iki teismo posėdžio pradžios ji savo veidą slėpė po plaukais, o viso teismo metu užsirašinėjo visų liudytojų parodymus. Užduoti klausimus ji išdrįso tik verslininkui M. Česnavičiui, kuriam primygtinai piršosi į artimus draugus.
Tuo tarpu prieš teismą stoję verslininko nužudymu kaltinami 22 metų Mantas Adomavičius, jo bendraamžis Laurūnas Drūteika ir po dviejų savaičių 24 metų sulauksiantis du kartus teistas Romanas Mironiukas posėdžio metu pareiškė, jog kaltę pripažįsta iš dalies. Juos teismas žada apklausti po liudytojų apklausos.
Nužudytojo verslininko brolis: Monika buvo meilužė
Teismas trečiadienį apklausė ne tik D. Vaisėtos tėvą, buvusią sutuoktinę, bet ir brolį Žilviną Vaisėtą. Jis aiškino, kad D. Vaisėta draugavo su kita jo bendrovėje dirbusia mergina, vardu Viktorija, o M. Elenbergaitė buvo tik jo brolio meilužė.
„Negaliu pasakyti, kokie santykiai brolį siejo su M. Elenbergaite, – kiek sutriko teisėjo klausimą išgirdęs Ž. Vaisėta, bet netrukus tęsė: – Meilužiai, taip gal galima pavadinti. Nežinau, kaip tai galima pavadinti, tik taip“.
Į teismą trečiadienį atvyko ir 36 metų sostinės verslininkas M. Česnavičius, į kurį būtent po D. Vaisėstos nužudymo buvo nukrypusios M. Elenbergaitės ir jos bičiulių akys.
Verslininkas teisme prisipažino, kad prie savo namų ne kartą pastebėjo įtartiną automobilį, kuriame sėdėjo keli vyrai.
„Iš pradžių to nesureikšminau, bet kai policijoje sužinojau, kad mane ketino nužudyti, supratau, kad būtent ten sėdėjo tie vyrai“, – teisme sakė M. Česnavičius.
Vyriškis pasakojo, kad bendrovės „LUX Pro“ direktorius D. Vaisėta buvo jo draugas.
„Kartą jis su Monika atvažiavo pas mane į svečius, jai Darius mane pristatė kaip nekilnojamojo turto magnatą ir milijonierių, – sakė M. Česnavičius. – Jie liko pas mane pernakvoti, o po poros savaičių man Monika atsiuntė žinutę ir pasiūlė susitikti“.
M. Česnavičius neslėpė, kad su M. Elenbergaite buvo susitikęs du kartus – sostinės centre bei savo namuose Baltupiuose.
Verslininkas sakė, kad buvo priverstas pakeisti telefono numerį
„Tarp mūsų buvo tiktai bendravimas“, – verslininkas aiškino, kad M. Elenbergaitės prašymu apie susitikimus nieko nepasakojo D. Vaisėtai. Kodėl mergina norėjo, kad jos meilužis nežinotų apie šiuos santykius, vyras negalėjo pasakyti.
Liudytojas neslėpė, kad kartą išgėręs M. Elenbergaitę pasikvietė į namus, kuri pas jį atvyko su savo daiktais – mergina ne kartą sakė, jog nori apsigyventi verslininko namuose.
„Atvažiavusi ji labai keistai elgėsi, prašėsi likti nakvoti, be mano sutikimo buvo užlipusi į antrą namo aukštą, tad aš jai pasakiau, kad išeitų ir daugiau čia nevažiuotų, – pasakojo M. Česnavičius. – Ji išvažiavo, bet ir toliau nuolat įkyriai rašydavo žinutes, piršosi į mano draugystę“.
Verslininkas sakė, kad M. Elenbergaitė kalbėjo tik apie pinigus – kaip ji norėtų „geriau gyventi“. „Aš buvau tik klausytojas“, - sakė vyriškis, teisme prisipažinęs, jog prieš penkerius metus paveldėjo milijoną, tačiau apie tai M. Elenbergaitė esą nežinojo.
„Aš supratau, kad ji kažkokia aferistė, – neslėpė M. Česnavičius. – Kai jai pasakiau man daugiau nerašyti, ji vis tiek labai ilgai rašė ir siūlėsi į draugystę. Praėjusių metų pavasarį aš pasikeičiau telefono numerį, jo ji nežinojo, todėl daugiau žinučių nebegavau“.
„Man Monika pasirodė ne naivi, o labai gudri, visais būdais savo tikslo siekianti mergina“, – tvirtino M. Česnavičius.
Prokuroras: grupuotei vadovavo vaikystėje įkaito dramą išgyvenęs plungiškis
Valstybės kaltinimą byloje palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Rolandas Jurkevičius trečiadienį pagarsino, kad grupuotė yra kaltinama net dėl septynių nusikaltimų. Tai ne tik D. Vaisėtos nužudymas bei ketinas nužudyti M. Česnavičių, bet ir D. Vaisėtos apiplėšimas, neteisėtas šaunamojo ginklo laikymas, neteisėtas verslininko mokėjimo kortelių pasisavinimas bei panaudojimas.
Beveik metus trukusio ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjo, kad šešių asmenų grupuotei vadovavo Plungės gyventojas M. Adomavičius. Jis vaikystėje buvo išgyvenęs įkaito dramą – kai M. Adomavičiui tebuvo dvylika metų, iš jo tėvų – garsių gydytojų Eglės ir Stasio Adomavičių jaunieji Plungės gangsteriai reikalavo 10 tūkst. JAV dolerių išpirkos.
Berniukas buvo slepiamas Klaipėdos rajone esančio sudegusio medinio namo griuvėsiuose. M. Adomavičių pagrobėjai virvėmis pririšo prie medinės sijos, apklojo lentomis. Vaikas buvo surastas praėjus 42 valandoms po pagrobimo.
Be nužudyme dalyvavusių M. Elenbergaitės, M. Adomavičiaus, L. Drūteikos ir R. Mironiuko teisiami ir vilniečiai Lukas Blinovas bei Dovydas Našlėnas, dalyvavę apiplėšiant D. Vaisėtos namus.
Žudikai verslininko ir jo sekretorės laukė miške
Tyrimo metu nustatyta, kad M. Adomavičius draugavo su dulkių siurbliais prekiavusioje bendrovėje „LUX PRO“ administratore dirbusia M. Elenbergaite, kuri anksčiau palaikė gana artimus ryšius su savo viršininku.
Su prabangaus gyvenimo troškusia M. Elenbergaite draugauti pradėjęs M. Adomavičius sumąstė pelningą „verslo planą“ - merginai pavedė surinkti informaciją apie D. Vaisėtos name esantį turtą, išsiaiškinti verslininko atvykimo ir išvykimo laiką.
Patekti į D. Vaisėtos namą nebuvo sunku – raktą sutartoje vietoje šeimininkas palikdavo namus ir jo aplinką tvarkantiems žmonėms, o M. Elenbergaitė tai kuo geriausiai žinojo.
Nustatyta, kad kartą, kai verslininko nebuvo namuose, nusikaltėliai iš jo namo pavogė turto daugiau kaip už 110 tūkst. litų – prestižinių laikrodžių, brangių papuošalų, du dujinius ir pneumatinį pistoletus.
Netikėtai praturtėjęs gydytojų sūnus M. Adomavičius negalėjo suvaldyti savo apetito ir nusprendė pagrobti ir nužudyti D. Vaisėtą.
Praėjusių metų birželio 10-osios vakare M. Elenbergaitė atvyko į vieną sostinės kazino ir čia besilinksminančiam D. Vaisėtai pasiūlė važiuoti į stoties rajone esantį restoraną „McDonald‘s“. Kai pora čia atvyko, M. Elenbergaitei paskambino M. Adomavičius ir paprašė atvykti į už Nemenčinės esantį mišką. Kadangi D. Vaisėta buvo išgėręs alkoholio, prie jo apynaujo automobilio „Mercedes Benz S500“ vairo sėdo mergina. Kai jiedu nuvažiavo į mišką, trys grupuotės nariai verslininką užpuolė ir į D. Vaisėtą paleido keturis šūvius.
Pasak prokurorų, į verslininką šaudyta iš perdirbto pistoleto su duslintuvu, o kad šis tikrai neatsigautų, jam buvo suduoti keli smūgiai akmeniu į galvą. Grupuotė aukos lavono atsikratė iš anksto surastoje duobėje, o nuogą vyrą duobėje dar apipylė iš anksto nupirktomis trąšomis. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad vyras buvo užkastas gyvas.
„Taip jam ir reikia“, - važiuodama po nužudymo savo bendrams pareiškė M. Elenbergaitė.
Iš D. Vaisėtos nusikaltėliai pasisavino įvairių daiktų.
Atkasę lavoną nuo kaklo nuplėšė grandinėlę
Pasinaudojant pagrobtomis bankų kortelėmis, jaunieji grupuotės nariai Vilniuje bei Rygoje atsiskaitinėjo parduotuvėse, dalį pinigų nusiėmė bankomatuose. Tiesa, grobis nebuvo didelis -beveik 9 tūkst. litų.
Po D. Vaisėtos nužudymo kraupioje egzekucijoje dalyvavęs M. Adomavičiaus draugas R. Mironiukas vos ne kasdien bičiulį ragino nuvažiuoti prie fermos, kurioje buvo užkastas D. Vaisėta – esą skubėdami jie pamiršo pasiimti pusės milijono litų vertės auksinę grandinėlę su moneta ir brangų žiedą su briliantais.
M. Adomavičius draugo prašymams kurį laiką buvo abejingas, tačiau po savaitės sutiko nuvažiuoti. Čia jis R. Mironiuko laukė už keliolikos metrų nuo fermos, kai šis sunaikino įkalčius – paslėpė kruvinus akmenis ir... kasė D. Vaisėtos kapą.
Nors jau jautėsi lavono dvokas, tai R. Mironiuko neišgąsdino – jis bet kokia kaina siekė surasti grandinėlę.
Kai įtariamasis papuošalą rado ir nukabino nuo D. Vaisėtos kaklo, jis vėl užkasė duobę bei ją apdengė plytomis ir plytgaliais. Draugo laukdamas M. Adomavičius nusikaltimo vietoje aptiko žiedą su briliantais.
Ketino apsimesti verslininku ir banke pasisavinti pinigus
Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad grupuotės nariai siekė ištuštinti visas D. Vaisėtos asmenines bei jo bendrovės banko sąskaitas, kuriose pinigų buvo nepalyginamai daugiau. Pasak prokurorų, tam buvo tikėtasi pasinaudoti nužudyto verslininko asmens tapatybės kortele bei R. Mironiuko panašumu į D. Vaisėtą.
Nusikaltėliai mėgino sudaryti su banku naują sutartį, gauti identifikavimo kodų generatorių ir iš trijų sąskaitų į savąją pervesti kone 370 tūkst. litų. Tačiau su banku sudaryti elektroninių paslaugų sutarties verslininku apsimetusiam R. Mironiukui vis dėlto nepavyko.
Tuomet grupuotė nusprendė nužudyti kitą verslininką – D. Vaisėtos draugą M. Česnavičių. Žudikai Trakų rajone ieškojo negyvenamojo namo, kuriame turėjo verslininką nužudyti ir siekiant sunaikinti įkalčius, namą padegti.
Pasak prokurorų, šiam planui įgyvendinti M. Adomavičius pasitelkė R. Mironiuką ir M. Elenbergaitę. Kompanija paskirstė konkrečias užduotis bei vaidmenis: mergina vėl turėjo surinkti informaciją apie M. Česnavičiaus turtą, gyvenimo būdą ir įpročius, atvykimo ir išvykimo iš namų laiką, o vėliau – atvilioti verslininką į iš anksto parengtą vietą, iš kurios pastarasis nebūtų grįžęs.
Tačiau M. Česnavičius nebuvo itin patiklus – toks jos elgesys verslininkui sukėlė įtarimų, o jie dar labiau pasitvirtino, kai netrukus dėl draugo nužudymo buvo sulaikyta ne tik administratorė, bet ir dar keli vyrai.
Buvo susivilioję paveldėtu žemės sklypu
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad nuo M. Adomavičiaus ir R. Mironiuko nukentėjo pastarojo draugas Jaroslavas Balsevičius, prieš kelerius metus Vilniaus rajone paveldėjęs 4 ha žemės sklypą.
Pasak pareigūnų, 2008-aisiais jis nusprendė žemę parduoti ir apie tai prasitarė savo pažįstamam R. Mironiukui. Kai ši žinia pasiekė grupės lyderio M. Adomavičiaus ausis, buvo sumanytas suktas planas, kaip iš žemės savininko išmelžti pinigų.
Kaip trečiadienį teisme pasakojo nukentėjusysis, kartą jiems važiuojant M. Adomavičiaus automobiliu juos sustabdė policijos pareigūnai. Kadangi J. Balsevičius neturėjo vairuotojo pažymėjo, automobilis buvo laikinai sulaikytas. Pareigūnai transporto priemonę žadėjo grąžinti tik tada, kai pažeidimą padaręs vairuotojas „atsėdės“ 10 parų.
J. Balsevičius teigė net pusmetį „laukęs eilėje“, todėl M. Adomavičius jį privertė pasirašyti skolos raštelį, kad už automobilį yra skolingas 17 tūkst. litų. Kol automobilis nebuvo grąžintas, vyras buvo sumuštas ir dar kartą pasirašė 50 tūkst. Lt raštelį, tačiau iš karto kreipėsi į policiją.
Nukentėjusiuoju pripažintas vilnietis sakė, kad su M. Adomavičiumi jau yra susitaikęs ir jam neturįs jokių pretenzijų.
Didžiausia bausmė, už padarytus nusikaltimus laukianti kaltinamųjų – laisvės atėmimas iki dvidešimties metų arba įkalinimas iki gyvos galvos. Neabejojama, kad kai kuriems grupuotės nariams prokuroras ir gali pasiūlyti pačią griežčiausią bausmę.