Miesto gatvėse šiemet žuvo keturi žmonės – dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Įskaitinių avarijų, per kurias buvo sužaloti žmonės, padaugėjo beveik 22 procentais – nuo 87 iki 106.
Atidžiau stebint vairuotojų elgesį miesto gatvėse galima nesunkiai įsitikinti, kad grėsminga tampanti situacija tik atspindi esamą padėtį. Policijos duomenimis, dėl eismo įvykių ir avarinių situacijų dažniausiai būna kalti vairuotojai.
Panevėžyje nesaugu ir pėstiesiems – pereiti į kitą gatvės pusę jiems gali tapti pavojinga užduotimi. Tai galima įsitikinti pažvelgus į policijos suvestines – daugėja pranešimų apie perėjose sužalojamus žmones.
Grėsmę keliančios automobilių lenktynės miesto gatvėse vakarais, o ypač savaitgaliais, jau yra įprastas vaizdas.
Visuomenės požiūris
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas teigia, kad priežasčių, kodėl didėjo avaringumas mieste, yra įvairių. Pasak jo, didžiausią įtaką darė ir daro visuomenės požiūris.
Pareigūno tvirtinimu, daugelis panevėžiečių iki šiol atlaidžiai žiūri į vairuotojų elgesį miesto gatvėse. Kol egzistuoja pakantumas pažeidėjams, avaringumo sumažinti nepavyks.
„Avaringumas nepriklauso vien nuo policijos. Lemtingiausias dalykas yra visuomenės požiūris ir kultūra eismo srityje. Jei kultūra ir požiūris keisis, tada eismo organizavimas ir policija turės įtakos“, – paaiškino V.Mačėnas.
Kelių policijos biuro viršininkas stebėjosi, kad daugelis vis dar toleruoja girtus vairuotojus.
„Kaip reaguoja didesnė visuomenės dalis, kai sėdintysis prie vairo sugaunamas neblaivus – jam nustatomas didesnis nei leistinas 0,4 promilės girtumas ir gresia iki 18 mėnesių prarasti teisę vairuoti? Ji tokio nesmerkia ir teigia, kad tai – geras, tvarkingas žmogus, nors įstatymuose nurodoma, kad vairavimas būnant neblaiviam yra pavojingas pažeidimas. Daugelis gyventojų smulkų vagišių, pavyzdžiui, tą, kuris iš parduotuvės nugvelbė saldainių, smerkia labiau. Kai pasikeis visuomenės požiūris į neblaivius vairuotojus ar tuos, kurie nepraleido pėsčiųjų, tada situacija bus kitokia“, – tikino V.Mačėnas.
Tačiau jis pripažino, kad per daugelį metų visuomenės požiūris į pažeidimus ir į avaringumą beveik nepakito arba labai mažai pakito.
Susispausti nebegali
V. Mačėnas teigė, kad didėjusį avaringumą miesto gatvėse lėmė ir kitos priežastys: kelių būklė, oro sąlygos ir net sutapimai, kurie situaciją keliuose galėjo keisti į vieną ar kitą pusę.
„Mūsų tai netenkina ir mes turime mažinti avaringumą. Tačiau, norint jį mažinti, reikia investicijų ir į kelių infrastruktūrą: padaryti dar vieną perėją, dar vieną eismo žiedą“, – sakė Panevėžio Kelių policijos biuro viršininkas.
V.Mačėnas mano, kad įtakos galėjo turėti ir tai, jog sumažėjo darbuotojų.
„Dirbame šiek tiek prasčiau. Kodėl? Todėl, kad mūsų liko mažiau, dalis patrulių išėjo į pensiją, o mes einame nemokamų atostogų. Nebegalime susispausti. Išaiškiname daug pažeidimų, bet jų mažiau nei pernai. Visi šie dalykai galbūt ir lėmė“, – „Sekundei“ teigė V.Mačėnas.