Kaip rašė LŽ, remiantis Rėkyvos aukštapelkės durpyno eksploatavimo planais, kurie numatyti iki 2016 metų, iškasto durpyno dugnas atsidurs net keturiais metrais žemiau už šalia esančio Rėkyvos ežero paviršių. Pasak Šavinio, ežerą nuo iškasto durpyno skirianti 400 metrų pločio išsausėjusi durpinga juosta gali neatlaikyti vandens slėgio, todėl dešimtas pagal dydį Lietuvos ežeras gali plūstelti iš krantų ir viską pakeliui užlieti. Netoli ežero įsikūręs Einoraičių kaimas, dar arčiau pavojingos teritorijos yra pavienių gyvenamųjų sodybų.
Tačiau Šavinis tada dar nežinojo, kad kai kuriose ežero pakrantės vietose skiriamoji juosta tėra 250 metrų pločio. Vėliau paaiškėjo dar viena nerimą kelianti aplinkybė - durpyną eksploatuojanti danų bendrovė 2002 metais turėjo atlikti ežero pakrančių stebėseną, tačiau ji iki šiol neįvykdyta.
Rėkyvos durpynas eksploatuojamas jau penktą dešimtmetį. Prieš kelerius metus pelningą verslą iš durpyno įmonę privatizavusių šiauliečių įsigijo danai. Šiaulių vicemerui viešai prabilus apie šio verslo keliamas grėsmes ežerui bei jo apylinkėms sulaukta įvairių atgarsių. Miesto savivaldybėje apsilankęs bendrovės "Rėkyva" generalinis direktorius Kristianas Diechmannas net pagrasino parduosiąs durpyną.
Šiaulių valdžią ir "Rėkyvos" bendrovę iki šiol siejo labai draugiški ryšiai. Praėjusią vasarą, liepos mėnesį, LŽ rašė apie bendrovės verslininkų surengtas vaišes Šiaulių miesto ir apskrities valdžiai. Daniškų vaišių darbo metu neatsisakę miesto vadovai vėliau džiaugėsi bendrovės finansine parama miesto šventei bei kitiems renginiams.