Darbdavys pripažino nelegaliai samdydavęs vietinius, tačiau neva šie patys nepageidaudavę oficialiai įdarbinami.
Darbo inspekcijos atstovai teismo prašo už kiekvieną nelegalų samdinį S.Januškai skirti nuo 3 tūkst. iki 10 tūkst. litų baudą. Tačiau ūkininkas tikisi švelnesnės bausmės. Jis teisinasi nelengva savo paties finansine padėtimis – valstybė jam temokanti 518 litų senatvės pensiją, praėjusiais metais iš ūkio teuždirbo 2950 litų pelno, o šiemet jį parklupdė dvi nelaimės – V.Audzevičiaus tragedija ir netrukus po jos daržinę su šienu nusiaubęs gaisras.
S.Januška teisme tikino pats išgyvenantis šoką – po V.Audzevičių ištikusios nelaimės tris savaites iš lovos nepasikėlęs, negalintis atsigauti ir iki šiol.
Versiją pakeitė
Lietuvą sukrėtusios tragedijos, kai ūkininko nelegaliai samdytam 22-ejų V.Audzevičiui galingas šiaudų presavimo agregatas nepagydomai sutraiškė abi rankas, aplinkybėms ištirti Panevėžio apylinkės teismui neprireikė nė valandos.
Abiem pusėms – Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus atstovams ir S.Januškai sutikus, byla iš esmės išnagrinėta be liudininkų ir be Kauno klinikose tebesigydančio nukentėjusiojo. Jų neprireikė, nes ūkininkas visiškai pripažino savo kaltę.
Po V.Audzevičių neįgaliuoju pavertusios tragedijos savo kaltę neigęs ir bandęs įrodyti, kad varganai gyvenantis, tik keletą šunų teauginantis jaunuolis šiaudus presavo sau, teisme S.Januška prakalbo kitaip.
Ūkininkas nebeneigė nelegaliai samdydavęs darbininkus.
S.Januškai teks atsakyti ne tik dėl nelegaliai jo laukuose dirbusio V.Audzevičiaus. Darbo inspektoriai nustatė, kad iki kraupios tragedijos, be Valentino, ūkyje nelegaliai triūsė ir ramygalietis moksleivis Tomas Savickas. Nelegalių samdinių būta ir daugiau, tačiau suėjus senaties terminui už juos ūkininkas atsakomybės išvengė.
Legaliai dirbti nenorėjo
Teisme S.Januška pasakojo 2001-aisiais ūkininkauti pradėjęs nuo 7 karvių bandos. Dabar garuckiečio tvartuose mūkia 37 raguočiai, dar keliolika jauniklių. Pensininkas pripažįsta tokiame ūkyje dviese su žmona nespėjantys suktis – padeda ne tik sūnus su žentu, bet ir vietiniai jaunuoliai.
„T.Savickas labai norėjo dirbti. Jis po pamokų atbėgdavo padėti, gyvulių pašerti. Vasarą karves į melžimo aikštelę suvarydavo, pamelždavo, žiemą tvartuose dirbo“, – apie nelegalų samdinį pasakojo S.Januška.
Moksleivis pas ūkininko karves skubėdavo kaip į darbą – sutartu laiku ir nuolatos. Šią vasarą Ramygalos gimnaziją baigęs jaunuolis ūkyje dirbo dar nuo praėjusių metų rugsėjo. S.Januška tvirtino T.Savickui mokėdavęs vidutiniškai 40 litų per dieną.
V.Audzevičiui ūkininkas teigia atlygindavęs geriau – nei vairuotojo, nei traktorininko teisių neturinčiam, bet su technika dirbusiam jaunuoliui S.Januška kartais išmokėdavo ir 60–70 litų. Tačiau retkarčiais samdiniui ūkininkas tepamėtėdavo ir vos 20 litų.
„Valentinas – labai geras berniukas. Ir paklusnus. Geras darbininkas. Žiemą jam su kuru prastai būdavo, o pastaruoju metu ir elektros neturėjo. Jis labai mėgo techniką. Traktoriumi grėbė šieną, šiaudus. Jam traktorius buvo viskas“, – apie suluošintą V.Audzevičių teisme kalbėjo ūkininkas.
S.Januška teigia žinojęs, kad privalėjo su samdiniais sudaryti darbo sutartį, tačiau esą šie patys to nenorėję.
„Mokinukas ir V.Audzevičius nelabai norėjo sutarties. V.Audzevičius labai norėjo būti laisvas“, – tvirtino ūkininkas.
Po tragedijos S.Januška įdarbino du samdinius. Tačiau teigia nesąs labai tuo patenkintas. Kad legalūs darbininkai – našta ūkininkams, teisme aiškino ir S.Janušką ginanti advokatė.
„Ūkininkai sako, kad su legaliais darbininkais yra problemų. Savaitę padirba, o paskui užgeria ir nebeateina“, – argumentus dėstė advokatė.
Siūlė kišti pagalį
S.Januška pamena lemtingąją rugpjūčio 14-ąją parvažiavęs į namus papietauti sulaukė V.Audzevičiaus telefono skambučio – jaunuolis šaukė negalintis ištraukti rankos iš veikiančio volo. Kol ūkininkas atvažiavo į lauką, šiaudų presas jau traiškė įtrauktas abi Valentino rankas.
S.Januška teigė vienas nepajėgęs jų išlaisvinti, todėl išjungęs traktorių nuskubėjo ieškoti pagalbos. Iš šiaudų preso išvaduotą Valentiną ūkininkas, užuot kvietęs medikus, dar vežė namo. S.Januška teisinosi esą nei jis, nei į lauką atlėkusi V.Audzevičiaus draugė neturėjo telefono.
„Neapgalvotas Valentino elgesys. Sakiau, kad neišjungęs veleno nelįstų prie volo. Nebuvo būtina ten rankomis šiaudų gniūžtės kišti. Turėjo paimti pagaliuką ir kišti, jis šitą puikiai žinojo“, – teisme aiškino S.Januška.
Nors tyrimą atlikusiems darbo inspektoriams ūkininkas nesugebėjo pateikti įrodymų, kad šiaudų presas buvo techniškai tvarkingas, tačiau teismui jis tikino, neva agregate viskas taip pat, kaip ką tik iš gamyklos būtų.
Pasak jo, žmona ir žentas Valentiną Kauno klinikose tris kartus aplankę. Pats S.Januška teisinasi tam nesuradęs jėgų – tris savaites iš lovos nesikėlęs, dar ir dabar vaikšto kaip permuštas. Ligonių kasai sumokėjęs 2500 litų, kad V.Audzevičius būtų socialiai apdraustas, jo draugei 400 litų įdavęs, esą kad Valentinui vaistų ir vaisų nupirktų.
Ginasi nuo depresijos
Už durų neramiai posėdžio pabaigos laukė be rankų likusį V.Audzevičių ligoninėje slauganti draugė Ilona Ragauskienė.
Dar visai neseniai vaikinas stebino aplinkinius savo dvasios stiprybe – puoselėjo planus išmokti gyventi ir be rankų. Dabar, pasak draugės, Valentiną gniuždo puolanti depresija ir prasidėjęs arterinis kraujavimas. Dėl jo medikai nutraukė reabilitacijos kursą ir vaikiną vėl sugrąžino į Kauno klinikas. Ilonos teigimu, dešiniojoje bigėje susidarė kraujo krešulių, atsinaujino infekcija.
Kad Valentinas galėtų gyventi visavertį gyvenimą, pasak Ilonos, jam reikalingi vokiški, impulsais valdomi protezai.
„Bėda ta, kad vienas toks kainuoja 150 tūkstančių eurų. Jų kaina neįskaičiuojama nei į protezavimo, nei į reabilitacijos išlaidas. Ligonių kasa galėtų skirti 10 tūkstančių litų, bet – tik lietuviškiems protezams, vokiškų nekompensuoja. Lietuviški tiktų tik iš bėdos“, – aiškino I.Ragauskienė.
Prieš pusantro mėnesio abiejų rankų netekęs ir visiškai priklausomu nuo kitų tapęs V.Audzevičius, anot Ilonos, tragediją išgyvena itin sunkiai.
„Jam labai blogai. Valentinas kalba apie mirtį, nebenori gyventi. Jam prasidėjo depresija“, – „Sekundei“ pasakojo Ilona.
Moteris pripažįsta nė nesistebinti, kad aplankyti Valentino taip ir neišdrįsęs S.Januška teisme įrodinėjo pats kone suduriantis galus.
„Galima paklausti kiekvieno Ramygaloje gyvenančio žmogaus ir turbūt visi pasakys, kad tas žmogus yra šykštus, jis visada visiems sakydavo, kad neturi pinigų“, – teigė Ilona.
Ji neabejoja, kad kitas V.Audzevičiaus žingsnis bus teismui teikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Kiek galima įvertinti prarastas abi rankas, pasak I.Ragauskienės, vaikinas dar neapsisprendė.
Nelaimę numatė seniai
Teismui išsakyti ūkininko argumentai neįtikino ramygaliečių.
„Neturėtų pelno, neūkininkautų. Aš pats ūkį likvidavau, kai pasidarė nebepelningas“, – teigė I.Ragauskienės patėvis Vidmantas Grakauskas.
Pasak jo, Ramygaloje kone visi žinojo, kad S.Januško šiaudų presas kada nors atneš nelaimę – žmonės netgi atsisakydavo juo dirbti.
„Tą presą jis jau pirko sugedusį, tokiu ir dirbo. Giltinė prie to preso visą laiką stovėjo. Anksčiau ar vėliau taip turėjo atsitikti. Tokių presų niekas nevaro techninei apžiūrai. Neįsivaizduoju, kaip S.Januška galėjo prie tokio agregato pasiųsti nieko nesuprantantį žmogų“, – pateisinimo ūkininkui nesurado V.Grakauskas.