Pastaruoju metu sparčiai didėja skęstančių ir nuskendusių žmonių skaičius. Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d. vien tik ugniagesiai gelbėtojai iš vandens telkinių ištraukė net 105 skenduolius, kai pernai per tą patį laikotarpį – 48. Tad artėjant karštam savaitgaliui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių ir vandenyje: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų, nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai.
Per karščius kyla ir gaisrų pavojus miškams. Tad su atvira ugnimi čia reikia elgtis labai atsargiai: nepalikti neužgesinto laužo, juos kurti tik tam skirtose vietose, nemėtyti neužgesintų nuorūkų, degtukų.
Šiemet jau kilo 15 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai. Miestuose žuvo 53 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 84. 17 gyventojų žuvo Vilniuje, 11 – Kaune, po 8 – Telšių ir Vilniaus rajonuose, 7 – Šalčininkų rajone. Net 50 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 44 – neatsargus elgesys su ugnimi, 11 žmonių žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 7 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 17 gyventojų žuvimo priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3864, arba 45 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5,7 tūkstančio hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 39 proc.
1339 gaisrai (arba 15,5 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 113 žmonių. Be to, 716 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,3 proc.), 701 kartą degė transporto priemonės (8,1 proc.), 54 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).
Miestuose užgesinti 4463 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4194. Ugnis sunaikino 312 pastatų, 196 transporto priemones, 2337 tonas pašarų, 9855 kv. m gyvenamojo ploto ir 12793 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 139 (pernai – 97) piliečius (tarp jų 18 vaikų), 876 pastatus, 108 transporto priemones, 377 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (53,7 proc.), žolės, ražienų deginimas (9,1 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,3 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,8 proc.), neatsargus rūkymas (3,7 proc.). Nors gaisrai, kilę dėl žaibo iškrovos sudaro tik 1 proc. visų gaisrų, tačiau palyginti su praėjusiais metais, šiemet jų kilo dvigubai daugiau – 91. Be to, įregistruoti 339 padegimai (3,9 proc.), o 385 gaisrų (4,5 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 3971 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo beveik 33 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose, vasaros karščius lydėjusios vėtros ir liūtys.
1677 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 885 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 553 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kurių metu išgelbėjo 158 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 87) bei ištraukė 163 skenduolius, kai pernai per visus metus – 165. Be to, 313 kartų ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoįvykius patekusiems žmonėms ir, panaudoję specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 120 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 46 žuvusiųjų kūnus.
Ugniagesiai taip pat likvidavo 246 cheminius incidentus, 54 kartus rinko gyvsidabrį, 30 kartų darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 358 gyventojus, iš jų 52 vaikus.