Prasidėjus karščiams, nelaimių vandenyje gali dar padaugėti. Tad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą įspėja gyventojus būti ypač atsargiems prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Saugiau pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur budi gelbėtojai. Perkaitus saulėje, nešokite staiga į vandenį, pirma juo apsišlakstykite. Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.
Per karščius kyla ir gaisrų pavojus miškams. Tad su atvira ugnimi čia reikia elgtis labai atsargiai. Nepalikite neužgesinto laužo, juos kurkite tik tam skirtose vietose, nemėtykite neužgesintų nuorūkų, degtukų. Saugokite gamtą ir save.
Šiemet jau kilo 15 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 3 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai. Miestuose žuvo 53 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 75. 17 gyventojų žuvo Vilniaus mieste, 11 – Kaune, 7 – Šalčininkų rajone, 8 – Telšių rajone, po 6 – Biržų ir Vilniaus rajonuose. 47 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 43 – neatsargus elgesys su ugnimi, 10 žmonių žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 7 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 13 gyventojų žuvimo priežastys tikslinamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 3540, arba 46 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkst. hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 42 proc.
1209 gaisrai (arba 15,8 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 108 žmonės. Palyginti su pernai, gaisrų čia padaugėjo 3 proc. Be to, 614 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8 proc.), 583 kartus degė transporto priemonės (7,6 proc.), 54 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).
Miestuose užgesinti 3953 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 3696. Ugnis sunaikino 267 pastatus, 157 transporto priemones, 1253 tonas pašarų, 8888 kv. m gyvenamojo ploto ir 11077 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 136 (pernai – 86) piliečius (tarp jų 18 vaikų), 781 pastatą, 101 transporto priemonę, 350 gyvūnų.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (53,2 proc.), žolės, ražienų deginimas (10,3 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7,5 proc.), neatsargus rūkymas (3,6 proc.). Be to, įregistruoti 276 padegimai (3,6 proc.), o 351 gaisro (4,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 3157 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 30,7 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose. 1326 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 754 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 400 kartų atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje bei išgelbėjo 144 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 64) ir ištraukė 81 skenduolį (pernai – 60).
244 kartus ugniagesiai gelbėtojai gelbėjo žmones autoavarijose ir, panaudoję specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 80 nukentėjusių piliečių bei ištraukė 36 žuvusiųjų kūnus. Be to, ugniagesiai likvidavo 186 cheminius incidentus, 47 kartus rinko gyvsidabrį, 39 kartus darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 297 gyventojus, iš jų 40 vaikų.