„V. Naidūnui buvau suteikęs įgaliojimą, nes jį turėdamas jis galėjo pirkėjams įrodyti, kad yra namo šeimininkas“, – pareiškė prieštaringai vertinamas verslininkas, kurį Generalinė prokuratūra kaltina ne tik svetimo turto pasisavinimu, bet ir Telšių verslininko nužudymo organizavimu bei kitais nusikaltimais.
Ketvirtadienį teismui pusdienį parodymus dėl svetimo turto pasisavinimo davęs G. Jacka aiškino, kad nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos.
Prokurorai: gavęs 108 tūkst. JAV dolerių namo neperdavė
Prokurorų surašytame kaltinamajame akte teigiama, kad 1992–aisiais G. Jacka tuomet leidžiamame laikraštyje „Vakarinės naujienos“ išspausdino skelbimą, jog sostinės Tyzenhauzų gatvėje parduoda namą su žemės sklypu. Į šį skelbimą atsiliepė V. Naidūnas.
G. Jacka ir jo sutuoktinė Virginija Jackienė (jai byla nutraukta) sutarė, kad už 108 tūkst. JAV dolerių perleis namą ir sklypą, nors tuo metu jis priklausė ne tik jiems, bet ir Jackų mažamečiam sūnui, G. Jackos motinai, be to, dalį sklypo valdė dar dvi vilnietės.
Pasak prokurorų, pas notarą patvirtinęs įgaliojimą, kad V. Naidūnas galės naudotis žemės sklypu bei gyvenamuoju namu, G. Jacka gavo 108 tūkst. JAV dolerių. Tačiau po dvejų metų palangiškis nusprendė atšaukti savo suteiktą leidimą, nors „Ekspress“ banko valdytojas jau į namo rekonstrukciją bei papildomus statinius buvo investavęs apie 2 mln. litų.
G. Jacka aiškino, kad šie prokurorų kaltinimai esą yra nepagrįsti, o esą jo name gyvenantis V. Naidūnas siekia užvaldyti gyvenamąsias patalpas.
Jis sakė, kad skelbimą apie parduodamą butą laikraščiui išspausdinti pateikė žmona, o kad jame nurodoma netiksli informacija, jog yra parduodama ne dalis, o visas namas, esą parašė skelbimus priimančios moterys.
G.Jacka: laimėjau teismus
Pasak kaltinamojo, šiuo skelbimu buvo susidomėjusios Suomijos ir Lenkijos ambasados, tačiau vis dėlto pastato jos nepirko. Vėliau G. Jackai paskambino V. Naidūnas – apžiūrėjęs namą jis esą nekilnojamuoju turtu susidomėjęs, tačiau kol kas nežadėjęs pirkti, o ėmęs ieškoti, kam jį perparduoti.
G. Jacka sakė, kad per gana trumpą laiką su V. Naidūnu esą sudarė tris sandorius – pardavė butus bei šiltnamį, o vėliau banko prezidentas jam pareiškė, jog norėtų gauti įgaliojimą namui parduoti.
Pasak kaltinamojo, tik jį turėdamas V. Naidūnas galėjo parodyti pirkėjams, jog rimtai siūlo parduoti gyvenamąsias patalpas. Be to, pasak kaltinamojo, V. Naidūnas kai kuriuos dokumentus galėjo rasti namuose, kur jie buvo laikomi.
„Man neatrodė, kad jis būtų negeras žmogus, todėl įgaliojimą pasirašiau, – teisme sakė G. Jacka. – Kai 1995–aisiais baigėsi mūsų žodinis susitarimas, jam pasakiau – arba tu žmogau moki nuomą, arba – išsikraustai. Tačiau jis neišsikraustė“.
G. Jacka teigė pradėjęs teisminius procesus, teismų sprendimai jam buvo palankūs. „Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui prokurorai jį paskyrė namo saugotoju“, – teismui aiškino kaltinamasis.
Žada reikalauti, kad valstybė atlygintų tariamą žalą
Jo teigimu, V. Naidūnas žadėjo pagerinti būstą, tačiau pertvarkydamas garažą bei pastatydamas tvorą esą dar tik labiau pablogino jo stovį. „Kaip jis gali sakyti, kad į pastatą investavo du milijonus, jeigu skyrė vos tūkstantį ar du“, – teisme piktinosi G. Jacka.
Jis guodėsi, kad jau 14 metų negali patekti į esą jam priklausantį namą, be to, tvirtino, jog V. Naidūnas nemoka jokių mokesčių. „Čia paskutinį kartą buvau su Remigijum Daškevičium ir Jonu Bielskiu“, – teisme kaltinamasis aiškino, kad namas dabar yra avarinės būklės, dėl to jis patyrė didelius nuostolius.
Paklaustas, kada pašlijo jo santykiai su V. Naidūnu, G. Jacka tikino, jog po Rimanto Grainio susprogdinimo Vilniaus centre – esą jam J. Bielskis tvirtinęs, kad būtent banko prezidentas užsakė jį susprogdinti.
G. Jacka aiškino, kad pasibaigus teismams sieks, jog Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija jam atlygintų padarytus nuostolius. „Ir mano mamytė kreipsis“, – teismui aiškino kaltinamasis.
Teks atsakyti ir į nemalonesnius klausimus
Ketvirtadienį G. Jacka teisme buvo apklaustas tik dėl vieno epizodo, ateityje jam teks taip aiškinti ir dėl kitų kaltinimų – ne tik kaip esą iš keršto organizavo Telšių verslininko nužudymą, bet ir pasamdė banditus suluošinti Palangos vyriausiąjį architektą, smaugęs jam dėl statybų priekaištavusią moterį bei organizavęs V. Naidūno verslo partnerio pagrobimą.
Generalinės prokuratūros kaltinamajame akte nurodyta, kad G. Jacka 1993-iųjų pradžioje organizavo telšiškio verslininko Hilarijaus Sasnausko nužudymą. Šis vyriškis dar 1984–aisiais kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus ir išdavė verslininką, todėl tais pačiais metais Mažeikių rajono teismas G. Jacką pripažino kaltu ir nuteisė laisvės atėmimo bausme dėl kurstymo duoti kyšį.
Teigiama, kad G. Jacka negalėjo atleisti H. Sasnauskui, todėl suorganizavo jo nužudymą. Kaip nurodyta kaltinamajame akte, vienas Kurhauzo savininkų kreipėsi pagalbos į savo bičiulį J. Bielskį ir paprašė surasti žmones, galinčius nužudyti H. Sasnauską. Su Kauno banditais siejamam J. Bielskiui jis parodė, kur telšiškis gyvena bei dirba, su kokiu automobiliu važinėja.
Pasak prokurorų, J. Bielskis surado žudikus – kreipėsi į Šiauliuose gerai žinomą nusikalstamo pasaulio atstovą Saulių Skėrį, kuris su bendrais pažadėjo atsikratyti H. Sasnausku. Kai telšiškis vieną vakarą grįžo į namus, į iš automobilio išlipantį vyriškį iš nerasto medžioklinio šautuvo buvo paleisti du šūviai. Nuo jų sužeistasis netrukus mirė.
Už kruviną darbą J. Bielskis Šiaulių banditams esą davęs 5 tūkst. JAV dolerių. Kur kas didesnę sumą G. Jacka buvo priverstas sumokėti žudikus parinkusiam kauniečiui.
Pagrobę bankininką siekė gauti 200 tūkst. JAV dolerių
Prokurorai teigia surinkę įrodymų, kad 1993-iųjų pradžioje G. Jacka nusprendė užsidirbti pinigų organizuodamas „Ekspress“ banko vieno vadovų I. Žukovskio–Zilberio pagrobimą. Į pagalbą pasitelkęs J. Bielskį Palangos verslininkas nurodė pagrobti bankininką – už tai ketino iš jo bičiulio V. Naidūno išsireikalauti 200 tūkst. JAV dolerių išpirką. Už tai J. Bielskiui buvo pažadėta sumokėti trečdalį gautos išpirkos.
J. Bielskis surado Šiauliuose veikusios S. Skėrio ir Viktoro Mulos vadovaujamos gaujos narius, kurie tų pačių metų vasario 24–ąją persirengė policijos pareigūnais ir prie namų į automobilį įsisodino I. Žukovskį–Zilberį.
Mašinoje bankininkui buvo surištos rankos, ant galvos uždėta kepurė. Į nenustatytą garažą Vilniaus regioniniame parke nuvežtas vyriškis buvo sumuštas, smaugiamas gumine žarna. Nusikaltėliai liepė skambinti V. Naidūnui ir prašyti, kad šis sumokėtų 200 tūkst. JAV dolerių išpirką.
Pagal iš anksto sumanytą planą tuo metu esą netyčia G. Jacka užsuko į svečius pas V. Naidūną. Kai šiam paskambino I. Žukovskis–Zilberis ir pranešė apie pagrobimą bei reikalaujamą pinigų sumą, G. Jacka patarė nesikreipti į policiją – teigė, kad pažįsta vieną Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetą, kuris galėtų vesti derybas su banditais.
V. Naidūnas sutiko, todėl dar tą pačią dieną G. Jacka pas bankininką pristatė J. Bielskį. Šis žadėjo pagelbėti. Pagal planą kaunietis netrukus esą surado nusikaltėlius, kurie net sutiko sumažinti išpirkos dydį: I. Žukovskį–Zilberį sutiko paleisti ne už mažesnę sumą - 150 tūkst. JAV dolerių.
Kitą dieną S. Skėris pakliuvo į avariją ir buvo paguldytas į ligoninę. J. Bielskis nujautė kažką negera, todėl pasiūlė paleisti I. Žukovskį–Zilberį.
Bankininkas netrukus atgavo laisvę - nusikaltėliai jį miške pririšo prie medžio.
Kaltinamas smaugęs statybomis pasipiktinusią moterį
Kaip nurodyta kaltinamajame akte, G. Jacka taip pat kaltinamas dėl nesunkaus Palangos gyventojos Janinos Maslauskienės sveikatos sutrikdymo. 1997–aisiais verslininkas vadovavo statybos darbams Mėtos skersgatvyje, kai susidūrė su šalia gyvenančia J. Maslauskiene. Moteris ėmė priekaištauti, kad sunkiasvorė technika važinėja gyventojų įrengtu keliu ir jį gadina, todėl pasiūlė techniką nukreipti kitu šalia esančiu prastesniu keliu.
Pasak prokurorų, G. Jacka moteriai ėmė grasinti susidorojimu ir savo pažadus įvykdė – griebė J. Maslauskienei už kaklo ir ėmė ją smaugti. Laimei, incidentą pamatė palangiškės nuomininkas, kuris G. Jacką sutramdė. Tada pykčio apimtas verslininkas griebė plytą ir metė į J. Maslauskienei priklausančio namo langą.
Siekė suluošinti Palangos vyriausiąjį architektą
Vienas Kurhauzo savininkų savo tikslų siekė bet kokia kaina – kai Palangos vyriausiasis architektas Edmundas Benetis atsisakė leisti vykdyti verslininko nekilnojamojo turto projektus, G. Jacka vėl kreipėsi pagalbos į J. Bielskį. Pasak prokurorų, G. Jacka prašė surasti „berniukus“, kurie galėtų į invalido vežimėlį pasodinti jo planus įgyvendinti atsisakantį architektą.
Su Kauno banditais siejamas J. Bielskis surado nusikaltimą įvykdyti sutikusį Mantą Murauską (jam baudžiamoji byla nutraukta), kuris su nenustatytu asmeniu, vardu Vitalijus, 2000-ųjų gruodžio 7–ąją prie Palangos vyriausiojo architekto namų Klaipėdoje, Danės gatvėje, metaliniais strypais užpuolė E. Benetį. Tačiau nusikaltimas nebuvo užbaigtas – architektas sugebėjo pasipriešinti bei ėmė šauktis pagalbos, todėl užpuolikai paspruko.
Nepatenkintas, kad E. Benetis toliau eina vyriausiojo architekto pareigas, G. Jacka dar kartą kreipėsi į J. Bielskį ir paprašė surasti kitus vaikinus, kurie esą galėtų susidoroti su iš aukštų pareigų nesitraukiančiu architektu. Už tai, kad planas nebuvo įgyvendintas, G. Jacka atsisakė sumokėti J. Bielskiui ir jo vyrukams už ne iki galo atliktą darbą.
Praėjus vos mėnesiui, 2001–ųjų sausio 8-ąją E. Benetis vėl buvo užpultas prie namų, tačiau ir tąsyk priešinosi nusikaltėliams bei šaukėsi pagalbą. Po šio užpuolimo architektas nusprendė darbą palikti.