Tos dienos pavakarę, apie 18 valandą, prie būrio Žiburio gatvės daugiabučio namo kieme žaidusių vaikų priėjo nepažįstamas jaunuolis. Jis paprašė, kad septynmetė L.J. ir pora metų vyresnis jos brolis eitų su juo.

Kodėl vaikai šiam prašymui pakluso, įvykį tiriantiems pareigūnams tebėra neaišku. Kartu eiti pasiūlęs nepažįstamasis jiems nieko nesiūlė ir nežadėjo.

Nusivedęs vaikus prie nebaigto įrengti Šv.Benedikto mokyklos korpuso, jaunuolis liepė berniukui surinkti aplink išmėtytas šiukšles, o pasilenkęs prie mergaitės pareikalavo, kad ši prišlapintų į kelnaites.

Numovęs šlapias kelnaites, iš savo krepšio nepažįstamasis ištraukė sausas storas trikotažines trumpikes ir užmovė jas išsigandusiai mergaitei. Kai keistai besielgiantis nepažįstamasis septynmetei liepė pasilenkti, ši pradėjo verkti.

Mergaitės verksmas atkreipė pro šalį ėjusio vyro dėmesį. Tai pastebėjęs tvirkintojas puolė bėgti, numetęs savo krepšį. Jame buvo rasta įvairių šlapių vaikiškų rūbų. Tačiau L.J. kelnaičių tarp jų nebuvo.

Tikimybę, kad į krepšį galėjo būti sudėti kitų iškrypėlio aukų drabužėliai, teisėsaugininkai mano esant mažai tikėtina. Manoma, kad krepšyje galėjo būti iš džiovyklos pavogti daiktai.