Apie 18.20 val. į L. K. buto duris kažkas paskambino, šeimininkei atidarius, į vidų įsibrovė kepurę ant akių užsimaukšlinęs jaunuolis. Jis puolė moterį: pargriovė ją ir ėmė smaugti, grasindamas į pistoletą panašiu daiktu.
Tuo metu bute atsirado antras plėšikas (kol kas neaišku kaip – per duris ar per antro aukšto langą – jis pateko į butą). Jis surakino moterį antrankiais. Jie reikalavo pinigų ir aukso dirbinių, pagrobė tris mobiliojo ryšio telefonus. Kad užpultoji nešauktų, vienas iš užpuolikų ranka jai užspaudė burną, dusino pagalve.
Tačiau kaimynai vis dėlto išgirdo iš vienišos moters buto sklindančius įtartinus garsus. Kaimynai paskambino į policiją.
Atvykus patruliams plėšikai dar buvo bute. Nuo pareigūnų jie spruko per antrojo aukšto langą. Vienas nusileido sėkmingai ir pabėgo, o 33 metų D. K., šokdamas užkliuvo už laiptinės stogelio ir neblogai apsidaužė. Pabėgti jis nebegalėjo. Policininkai jį sulaikė, nuvežė į ligoninę. Kurį laiką jis buvo medikų priežiūroje (saugant pareigūnams), vėliau gydytojai, konstatavę įvairius kūno sumušimus, leido sulaikytąjį išvežti į areštinę. Jam rekomenduota gulėti.
Pas D. K. rasti L. K. telefonai (daugiau plėšikai nespėjo nieko pagrobti). Jo bendrininkas trečiadienį dar buvo nerastas, tačiau, pasak pareigūnų, tai tik laiko klausimas.
Užpultoji atpažino D. K. – seniau ji turėjo dalį namo Aukštuosiuose Šančiuose ir nuomojo tas patalpas. D. K. buvo jos nuomininkas (beje, likęs skolingas šeimininkei). Paskui L. K. savąją namo dalį pardavė. Manoma, kad plėšikai tikėjosi rasti pinigus, gautus už parduotą namo dalį.
D. K. Kauno policijai labai gerai žinomas – jis jau 4 kartus teistas už vagystes ir plėšimus.