Vyriškiai susikivirčijo, kivirčas peraugo į muštynes. J.Aliukonis pasiėmė kirvį ir smogė 2-3 kartus į galvą fotelyje sėdinčiam G.Podolenecui.

Po to J.Aliukonis išgėrė alaus, pasiėmė didesnį kirvį ir smogė dar. Ekspertai nustatė, kad į aukos galvą kirviu buvo suduota 14 kartų. Jau nuo pirmųjų smūgių G.Podolenecas susmuko ir gintis neįstengė.

Naktį J.Aliukonis nuvažiavo pas sodo namelio savininkės seserį 49 metų Violetą Vendilovskąją ir pasakė, kad užmušė žmogų.

Abu jie atvyko į sodų bendriją "Gulbinai". J.Aliukoniui kilo mintis paslėpti nužudytojo kūną. Moteris iš pradžių nesutiko jam padėti.

Vėliau V.Vendilovskaja pareigūnams teigė, kad J.Aliukonis reikalavo padėti nuslpėti nusikaltimą ir ji baiminosi, kad nesutikus, gali nukentėti artimieji. G.Podoleneco kūnas buvo įvyniotas į audeklą nutemptas į Neries pakrantėje esančius krūmus, apkastas sniegu ir paliktas.

Lavonas buvo aptiktas atsitiktinai. Vagystę tiriantis Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato pareigūnas Naujaneriuose, sodų bendrijoje "Gulbinai" pastebėjo kraujo pėdsakus. Apžiūrėjus vietą krūmuose netoli Neries buvo rastas apsnigtas vyro kūnas su kirstinėmis žaizdomis galvoje.

V.Vendilovskąją teismas pripažino kalta dėl nusikaltimo slėpimo ir skyrė jai 30 parų areštą. Bausmės vykdymas atidėtas metams. Be pareigūnų žinios moteris negalės keisti gyvenamosios vietos. Pareigūnai nustatė, kad moteris namelyje plovė po nusikaltimo likusius kraujo pėdsakus.

Bylos duomenimis J.Aliukonis po nusikaltimo nuvyko pas nužudytojo motiną ir atidavė jai sūnaus turėtus dokumentus, sakydamas, esą juos rado troleibuse. G.Podoleneco motina pastebėjo, kad atvykėlis kelnes buvo išsitepęs krauju.