Nemėžio gaisrininkai teisinosi, esą jiems išvažiavus į gaisrą, kas nors gali uždegti žolę ir sudeginti gaisrinę. Tokie argumentai neįtikino sostinės ugniagesių vadovybės.
Pirmieji piliečiai, nubausti už šių metų žolės deginimą, bus ugniagesiai.
Artūras Vaišnoras, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas, teigia, kad Nemėžio ugniagesių pamainos vadui už žolės deginimą skirta šimto litų bauda. Didžiausia bauda gyventojams už žolės deginimą - tūkstantis, o pareigūnams - du tūkstančiai litų.
Ugniagesiai perspėja, kad nuo degančios žolės dažnai užsidega ir pastatai.
„Vakarykščiuose gaisruose buvo 4 atvejai, kai ugnis supleškino ne vieną gyventojų pastatą. O kartais tokiuose gaisruose ir žūsta žmonės. Vakarykšioje paroje vienam tokiam gaisre vieną tokį žmogų išgelbėjo ugniagesiai“, - sako Vladas Rakštelis, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento atstovas.
Dar vienas pastatas nuo degančios žolės po pietų užsidegė Vilniaus rajone netoli Maišiagalos. Ugniagesių duomenimis, iš beveik dviejų šimtų per parą kilusių gaisrų, - apie pusantro šimto susiję žolės deginimu. Išdeginta daugiau nei pustrečio šimto hektarų.