Sukčiauja išankstiniai mokėtojai
"VP Market" atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė LŽ tikino, jog pasitaiko įvairiausių atvejų, kai sukčiaujama prisidengus "Akropolio" vardu: žmonėms pranešama apie laimėjimą, o vėliau siūloma įsigyti išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio kortelę ("Extra", "Labas", "Pildyk") ir reikalaujama atskleisti jos kodą.
Sužinoję kodą sukčiai pasipildo savo sąskaitas ir toliau gali tęsti savo "verslą".
Kiek vaikiškesni "pokštai", kai ant kabliuko užkibusi auka tiesiog provokuojama paskambinti. Tai, pasirodo, naudinga "Tele2" paslaugų vartotojams - už kiekvieną įeinančio skambučio minutę jiems dovanojama 10 centų pokalbiams.
Mobilieji operatoriai tikina, kad dažniausiai sukčiauja ne abonentai, o išankstinio mokėjimo paslaugų ("Extra", "Labas" ir "Pildyk") vartotojai. Juos sunkiau susekti, mat tokią mobiliojo ryšio kortelę galima, o ir negaila tiesiog išmesti.
"Visiems mobiliojo ryšio operatoriams pasitaiko panašių atvejų. Beveik 100 procentų sukčių naudojasi išankstinio mokėjimo kortelėmis", - LŽ sakė "Omnitel" Klientų aptarnavimo centro vadovė Eglė Valeikienė. Todėl negalima nustatyti "gudruolių" tapatybės. Klientams pasiskundus aferistams nusiunčiamos įspėjamosios žinutės. "Neseniai buvo atvejis, kai klientas paprašė apsaugoti jį nuo nepageidaujamų SMS pranešimų, kuriuos siuntė kito operatoriaus klientas", - pasakojo Valeikienė.
Prisistato direktorių pavardėmis
"VP Market" atstovė LŽ tikino, jog kad ir kaip sukčiai stengtųsi, vis mažiau žmonių apsigauna, nes vis daugiau jų kreipiasi į prekybos centrą klausdami, ar šis organizuoja tokią akciją. "Kartais per dieną paskambina 5-10 žmonių, o prieš Kalėdas skambindavo net 30 ar 40", - teigė Jakubauskaitė.
Pasiskundusiųjų visada prašoma palikti sukčių telefono numerį, kuris perduodamas prekybos centro saugos tarnybai. "Į policiją kreiptis neturime pagrindo, nebent koks nukentėjusysis policijai pasiskųstų, tačiau paprastai žmonės to vengia", - LŽ sakė "VP Market" atstovė.
Pasak jos, "VP Market" prekybos tinklas informaciniuose lankstinukuose, internete ir per kitus informacijos kanalus išplatino pranešimą, jog "VP Market" nesiunčia SMS žinučių apie akcijas bei laimėtus prizus.
Šių metų pradžioje išvien nuo sukčių teko gintis "Akropoliui" ir mobiliojo ryšio bendrovei "Bitė GSM". Tada žmonių buvo prašoma neatskleisti sąskaitų papildymo kortelių kodų bei kitos konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims, o apie kvietimus dalyvauti tokiose loterijose nedelsiant pranešti policijai.
"VP Market" atstovė ryšiams su visuomene LŽ teigė, kad sukčiai dažnai prisidengia ne tik garsių kompanijų pavadinimais, bet net jų vadovų vardais ir pavardėmis. Tad nereikėtų per daug stebėtis, jei surinkę prašomą telefono numerį ragelyje išgirstumėte ne tik malonų balsą, bet ir be galo mandagų prisistatymą: "Prekybos ir pramogų centro "Akropolis" direktorius klauso..."
Gelbsti pardavėjai
"Bitės" atstovė spaudai Auksė Armonaitė pasakojo, kad klientų pranešti sukčių telefonų numeriai perduodami policijai. Tačiau bendrovės atstovai nežino, ar policijai pavyko nustatyti bent vieną sukčių. "Mes policijai padedame kiek galime, tačiau patys teisėtvarkos funkcijų negalime atlikti", tvirtino Armonaitė.
Tačiau, kartais pasitaiko atvejų, kai "Bitės" klientus nuo aferistų apsaugo bendrovės salonų darbuotojai: "Pamatę, jog žmogus perka daug "Labas" papildymo kortelių, darbuotojai pasiteirauja, kam jų tiek daug jam prireikė. Tada išaiškėja, jog klientas korteles perka tam, kad galėtų ats Šimti tariamoje loterijoje laimėtą prizą".
"Tele2" komercijos direktorius Pranas Kuisys LŽ teigė, kad pastaruoju metu patiklių žmonių kiek mažiau. "Mes galime tik įspėti sukčius, bet ir to nepraktikuojame. Pirmiausia tai priklauso nuo žmogaus požiūrio, - ką padarysi, jei jis tiki, kad namą galima įsigyti už litą", - samprotavo Kuisys.
Jis teigė žinąs, jog aferistai kartais naudojasi "Tele2" akcija, kai už kiekvieno atsiliepto skambučio minutę abonentui dovanojama 10 centų. "Tačiau, jei žinutė siųsta iš nepažįstamo numerio, nebūtina perskambinti", - tvirtino bendrovės atstovas.
Sukčiai apdairūs
LŽ žurnalistai iš redakcijos telefono paskambino vienam sukčiui trumpojoje žinutėje nurodytu telefonu. "Akropolio" pramogų centras klauso, - kalbėjo į antrą žurnalistų skambutį atsiliepęs vyras ir greitakalbe pylė toliau: - Jūs skambinate ne iš to telefono numerio, mūsų laimėtojų sąraše jūsų nėra. Prašome paskambinti tą abonentą, į kurio telefoną atėjo mūsų žinutė".
Paklaustas, kur ir kaip galima atsiimti "laimėjimą", sukčius sutriko ir skubiai atsisveikinęs padėjo ragelį. Žurnalistai bandė skambinti dar kartą, tačiau jis nebekėlė ragelio.
Nustatyti nepavyksta
"Akropolis" yra sostinės 6-ojo policijos komisariato zonoje, todėl į jį dažniausiai kreipiasi nuo tariamos loterijos organizatorių nukentėję asmenys. "Nuo šių metų pradžios jau pradėjome 5 ikiteisminius tyrimus dėl sukčių apgautų žmonių", - LŽ teigė 6-ojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus vadovas Vladimiras Diriaginas.
Pasak pareigūno, dar nepavyko nustatyti nė vieno tokio sukčiaus. "Abejoju, kad tokių nusikaltimų apskritai yra atskleista. Daugiausia, ką galime padaryti, tai nustatyti mobiliojo ryšio celę (tam tikrą teritoriją - aut.), iš kurios buvo skambinta. Sukčiai naudoja neabonentinius mobiliojo ryšio apmokėjimo planus, todėl neįmanoma nustatyti ir jų tapatybės", - aiškino pareigūnas.
Patikėję "loterijų" organizatoriais žmonės praranda nuo 100 iki 300 litų, dėl pinigų sumų ir pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Žinutės iš pataisos namų
Anot Diriagino, yra pavykę nustatyti, kad apgaulingos žinutės, atsitiktinai renkant numerius, siunčiamos iš Panevėžio, Alytaus pataisos namų. "Pareigūnai beveik 70-80 procentų yra tikri, kad tokiu "verslu" užs Šima nuteistieji", - teigė komisaras.
Be nukentėjusiųjų fiktyviose loterijose, policija nuolat gauna ir kitokio pobūdžio sukčių aukomis tapusių asmenų pareiškimų. Viliojantys pinigus aferistai skambina telefonu ir reikalauja iš piliečių didelių sumų už tariamai giminaičio padarytą autoavariją. Šie patiki ir perduoda pinigus, o vėliau išaiškėja, kad buvo apgauti.
Didžiausių pinigų sumų žmonės netenka, kai patiki, kad jų artimieji pateko į avariją. Pavyzdžiui, Kauno policija pagal nukentėjusiųjų pasakojimus yra sudariusi dviejų sukčių, iš įvairių asmenų išviliojusių daugiau nei po 70 tūkstančių litų, fotorobotus.
"Derėtų išsiaiškinti, ar "nukentėjusio" giminaičio iš tiesų nėra namie, kaip dažniausiai pasitaiko, ar turi vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonę. Per pokalbius su aferistais reikėtų bandyti kuo daugiau sužinoti apie tariamą nelaimę ir patį nukentėjusį asmenį, nes dažniausiai skambinantieji pamini tik jo vardą", - LŽ teigė sostinės 7ojo policijos komisariato kriminalinės policijos vadovas Donatas Šilanskas.
Pasak jo, "žmonės turėtų būti atidesni, netikėti provokacijomis, atidėti pinigų perdavimą vėlesniam laikui ir nevengti kreiptis į policiją, kuri visada pasiruošusi padėti".