Už 100 litų atlygį Germaniškio pasieniečiai praleisdavo Moldovos, Rusijos bei kitų kaimyninių Rytų valstybių piliečius su padirbtais lietuviškais pasais. Nusikaltimo organizatoriai Panevėžyje už tą patį nelegalų gabenimo verslą uždirbdavo tūkstantį ir daugiau eurų.

Senos tradicijos

Lietuvos pasienis nuolat kiauras, ir ne tik todėl, kad nėra pakankamai gerai apsaugota siena su Baltarusija. Asmenys, gabenantys nelegalus per Lietuvą, sugeba rasti ne vieną jiems sutinkantį talkintį pareigūną. Būta atvejų, kai nusikaltėliams padėdavo visa pasieniečių pamaina ar tarnybiniais ryšiais susijusi pasieniečių grupė.

1993-1995 metais klestėjo nelegalų gabenimas per Klaipėdos uostą - nusikaltėlių nusamdytos laivų ar jachtų įgulos juos plukdė prie Vokietijos, Švedijos, Danijos krantų, o ten palikdavo atviroje jūroje. Laiveliai su gyvų žmonių kroviniu sugebėdavo ramiai išplaukti pro pasieniečių saugomus jūros vartus, nes nelegalų gabentojai buvo sumokėję pareigūnams už nepastabumą.

Palyginti su 1994-1996 metais, pastaruoju laiku nelegalių migrantų skaičius gerokai sumažėjo. Dešimtys nesąžiningų pareigūnų atleisti iš tarnybos, kai kurie nuteisti. Kitiems nuosprendžius paskelbė gaujos nariai.

Klaipėdietis pasienietis, 1995 metais talkinęs nelegalus laivais vežusio Evaldo Ragulio gaujai, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai pradėjus tirti šiuos nusikaltimus, rastas miręs savo automobilyje su injekcijų žymėmis kūne.

Nelegalų srautas per Lietuvos sienas sumažėjo, bet visiškai sustabdytas nebuvo. 2002 metais užfiksuota daugiau kaip 300 sienos kirtimo atvejų. Pastarieji 200 atvejų paaiškėjo jau šiais metais, valstybės sienos apsaugos operatyvinės veiklos valdybai gavus pranešimus iš Estijos ir Švedijos dėl 8 piliečių, kirtusių Lietuvos sieną su padirbtais mūsų šalies piliečių pasais.

Kolegų neišdavė

Nuo 2001 metų spalio 10 dienos iki 2002 metų spalio 6 dienos iš Lietuvos į Latviją per Germaniškio pasienio kontrolės punktą išvyko 200 užsienio šalių piliečių su padirbtais pasais. Į šią veiklą buvo įtraukti 40 procentų etatinių Biržų užkardos darbuotojų.

Apie neteisėtus pasieniečių veiksmus negalėjo nežinoti kartu dirbę kolegos, tačiau operatyvinės veiklos tarnybos jokia informacija nepasiekė. Nieko įtartino operatyvininkai nepastebėjo ir nagrinėdami sieną kirtusių asmenų srautus. Turėdami šiuolaikinę kompiuterinę įrangą ir duomenų bazę netgi neatkreipė dėmesio, kad kelios dešimtys asmenų Germaniškio PKP kirto sieną su pasais, kurie paskelbti dingusiais ar negaliojančiais.

Operatyvinės veiklos tarnyba tyrimą pradėjo tik po to, kai gavo pranešimą iš Estijos ir Švedijos pareigūnų apie "žaliąjį koridorių" nelegalams, atsivėrusį Germaniškio PKP. Tai buvo oficiali informacija, kurios negali neišgirsti, nepastebėti, nesureaguoti.

2002-ųjų spalio pradžioje VSAT informuota, kad Talino uoste sulaikytas mikroautobusu į Švediją vykęs asmuo su suklastotu lietuvišku pasu. Nustatyta, kad dokumentas suklastotas perklijavus nuotrauką, o sulaikytasis yra iš Lietuvos į Švediją vykęs Moldovos pilietis.

Švedijos pasienio apsaugos tarnybos patikrino kitus keleivius, atvykusius tuo pačiu mikroautobusu. Likusieji septyni mikroautobuso keleiviai taip pat buvo Moldovos piliečiai, nemokantys nei žodžio lietuviškai. Visi jie Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Švedijos valstybines sienas kirto pateikę suklastotus Lietuvos piliečių pasus.

VSAT operatyvininkams pradėjus tyrimą, per pirmuosius du mėnesius išaiškėjo, kad naudojantis falsifikuotais pasais sieną Germaniškio PKP kirto mažiausiai 100 asmenų. Vėliau tyrimą perėmė STT. Ši tarnyba nustatė, kad nelegaliai sieną kirto mažiausiai 200 asmenų.

Nesąžiningi Germaniškio PKP pareigūnai per metus uždirbo apie 20 tūkstančių litų - už kiekvieno nelegalo kelionę per sieną pasieniečiai gaudavo po 100 litų. STT aiškinasi, su kuo jie dalijosi gautais pinigais, ar Biržų užkardos vadovai neprisidėjo prie "žaliojo koridoriaus" organizavimo.

Klaipėdoje neišdegė

Pradėję tirti nelegalų gabenimo bylą, operatyvininkai nustatė, kad kelionėms į Švediją iš pradžių buvo pasirinktas jūros kelias - 2001 metais 10 Moldovos piliečių su suklastotais lietuviškais ir latviškais pasais bandė išplaukti keltais į Švediją ir Vokietiją. Jiems tai nepavyko - pasieniečiai sulaikė lietuviais ir latviais prisistačiusius nelegalus moldavus.

Sulaikytieji prisipažino, kad į Lietuvą atvyko legaliai gavę vizas, o čia įsigijo lietuviškus pasus. Jie netgi pasakojo, kad Moldovoje ypač populiarūs Baltijos šalių piliečių pasai, nes su jais be vizų gali keliauti į daugelį Europos valstybių.

Toks didelis vienu metu į užsienį bandžiusių išvykti nelegalų skaičius jau 2001 metais turėjo sudominti pareigūnus, paskatinti bendrą su policija tyrimą. Profesionalai negalėjo nesusidomėti, kas organizavo grupės Moldovos piliečių atgabenimą į Lietuvą, kas parūpino lietuviškas vizas. O juo labiau - kas pardavė užsieniečiams falsifikuotus Lietuvos ir Latvijos piliečių pasus. Tokį darbą galėjo atlikti tik organizuota gauja, palaikanti ryšius su vagimis ir dokumentų padirbinėtojais.

Bendras policijos ir pasieniečių tyrimas nebuvo atliktas - VSAT pareigūnai pasigyrė, kad sulaikė grupę nelegalų, ir tiek. Organizatorių nebuvo itin ieškoma.

Kaimo punktas patikimiau

Patyrę nesėkmę Klaipėdoje, Panevėžyje veikiantys nelegalų gabenimo organizatoriai sugalvojo kitą būdą - gabenti žmones mikroautobusais per Germaniškio dvišalį PKP.

Šis kanalas pradėjo veikti praėjus keliems mėnesiams po nelegalų sulaikymo Klaipėdoje. Šis punktas pasirinktas neatsitiktinai - per dvišalį PKP Latvijos ir Lietuvos pasienyje į abi puses gali vykti tik minėtų šalių piliečiai. Vykstančiųjų srautas per tokio tipo PKP yra mažesnis nei didžiuosiuose kontrolės punktuose prie sienos su Latvija.

NVS piliečiai turėjo koordinatorių Rusijoje, kuris susisiekdavo su žmonėmis, norinčiais išvykti į Švediją, nusiųsdavo juos į Panevėžį. Čia NVS piliečių laukė taikiai atrodanti panevėžiečių gauja. Jos nariai - legaliai prekių žinovais ar vadybininkais įvairiose firmose dirbantys 26-29 metų vyrai.

Svečius jie apgyvendindavo Panevėžyje, nufotografuodavo ir atiduodavo nuotraukas pasų padirbinėtojams. Čia nuo 2001 metų rudens veikė tobulai sustyguota sistema - rastus ar pavogtus pasus specialiai tam skirti kurjeriai surinkdavo visoje Lietuvoje ir atgabendavo į Panevėžį. Pasak tyrimą atliekančių STT pareigūnų, pasų vertė tuo metu buvo labai pakilusi - už juos buvo mokamos nemažos pinigų sumos.

Panevėžiečiai "svečius" iš NVS globojo nuo tos akimirkos, kai jie atvykdavo į Lietuvą, iki Švedijos. Kai grupė būdavo sukomplektuota ir visi aprūpinti pasais, panevėžiečiai užsakydavo mikroautobusą, kuris nelegalus gabendavo per sieną. Jie perspėdavo pasieniečius, kad bus mikroautobusas, kurio nebūtina kruopščiai patikrinti.

Pasieniečiai 100 litų iš žmogaus gaudavo už tai, kad nepastebėtų, jog pasuose įklijuotos svetimos nuotraukos, netikrintų, ar šie dokumentai nėra paskelbti pamestais ar negaliojančiais.

Visi laisvėje

"Germaniškio" byloje dabar 25 įtariamieji, iš jų 19 pareigūnų, o likusieji - panevėžiečiai. Pradėjus tyrimą 2003 metų sausio mėnesį buvo sulaikyti Biržų užkardos sargybų būrio pasieniečiai Tomas Juočys ir Egidijus Ožalas, anksčiau už pareigūno vardo diskreditavimą iš tos pačios užkardos atleistas Adolfas Šimkus, Biržų užkardos sargybų būrio pasienietis Evaldas Lamsodis. Vėliau suėmimas jiems buvo pakeistas į pasižadėjimą neišvykti.

2003 metų liepos mėnesį sulaikyti Germaniškio pasienio kontrolės posto vyr. pasienietis Aurelijus Venslovas ir jaun. specialistas Egidijus Naudžius. STT nustatė, kad praėjusių metų balandžio 15 dieną vyresnysis pasienietis Venslovas ir jaunesnysis specialistas Naudžius netikrindami praleido net 2 mikroautobusus, kuriuose sėdėjo 12 nelegalų iš Moldovos.

Panevėžiečiams Romualdui Mažyliui, Vaidui Levickui ir Mariui Latovui skirtas namų areštas. Mažylis anksčiau neteistas, Levickas teistas už vagystę, o Latovui teko kelis mėnesius sėdėti Švedijos kalėjime. Tai jis vežė paskutiniąją nelegalų grupę iš Lietuvos į Švediją.

Praėjusių metų spalio 5 dieną Latovas, išvežęs iš Lietuvos 8 nelegalus, buvo sulaikytas Švedijoje. Keturi iš jo globotų moldavų pasiprašė politinio prieglobsčio šioje valstybėje, dar keturi buvo išsiųsti į Estiją. Už šį nusikaltimą Latovas Švedijoje nuteistas kalėti 6 mėnesius. Atlikęs Švedijoje bausmę jis deportuotas į Lietuvą.

Kolegos - nedaug geresni

Pirmasis signalas, kad Germaniškio PKP pareigūnai nėra sąžiningi, gautas anksčiau, nei paaiškėjo nelegalų gabenimo afera. Netoli PKP specialiosios tarnybos 2002 metų birželio 6 dieną surengė pasalą, į kurią pateko trys PKP pareigūnai - Audrius Drevinskas, Dainius Strelčiūnas ir Kęstutis Eniulaitis. Tą dieną Drevinskas automobiliu "Fiat Duccato" įvežė iš Latvijos į Lietuvą per Germaniškio postą kontrabandinių cigarečių, vertų daugiau kaip 50 tūkstančių litų.

Germaniškių poste dirbę Eniulaitis ir Strelčiūnas nepatikrino, ką vežėsi Drevinskas, netgi neįregistravo iš Latvijos teritorijos įvažiavusio Drevinsko automobilio.

Drevinskas, Strelčiūnas ir Eniulaitis šių metų birželio mėnesį buvo nuteisti - Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas jiems skyrė gana švelnias bausmes, nė vienas iš buvusiųjų pareigūnų negavo realios laisvės atėmimo bausmės.

Ne geresnė, nei Germaniškyje, situacija Lazdijų užkardoje. Šiemet išaiškinti ir nušalinti nuo pareigų septyni Lazdijų rinktinės pasieniečiai, talkinę gabenant nelegalus per Lietuvos - Lenkijos sieną.

Nusikalstamą kolegų veiklą atskleidė operatyvininkai, pernai gegužę iškėlę baudžiamąją bylą dėl nelegalių migrantų gabenimo. Aiškindamiesi nelegalų gabenimo aplinkybes, VSAT Lazdijų rinktinės operatyvininkai 2003 metų kovo mėnesį sulaikė penkis Akmenių užkardos pareigūnus ir Akmenių užkardos vado pavaduotoją. Vėliau buvo sulaikytas iš septintas pasienietis.

VSAT operatyvininkų duomenimis, nelegalių migrantų gabenimą per valstybinę Lietuvos ir Lenkijos sieną organizavo sargybų būrio jaunesnysis specialistas 32 metų Artūras Kazlauskas. Jam talkino kiti penki pareigūnai - Lazdijų rinktinės Akmenių užkardos vado pavaduotojas Algis Kisielius, tos pačios užkardos Sargybų būrio pasieniečiai Gintautas Vekteris, Tomas Valukonis, Mindaugas Burneika bei Specialiosios paskirties būrio jaunesnysis specialistas Juozas Bražinskas.

Už nelegalių migrantų gabenimo organizavimą pagal šiuo metu galiojančius įstatymus numatyta ypatingai griežta baudžiamoji atsakomybė nuo 10 iki 15 metų laisvės atėmimo. Tačiau baimė ilgam atsidurti už grotų nesustabdo pasieniečių - pervedę per sieną nelegalų grupę jie per naktį uždirba daugiau, nei per porą tarnybos mėnesių.

Operatyvinės veiklos valdybos pareigūnai per pirmąjį šių metų pusmetį dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir kitų nusikaltimų sulaikė 32 VSAT pareigūnus, iš jų 25 buvo atleisti iš tarnybos. 50 pasieniečių patraukti drausminėn atsakomybėn.

Traukia Europa

Pernai Lietuvos pasienyje su suklastotais dokumentais sulaikyti užsieniečiai iš 14 šalių. Jų skaičius per metus išaugo dešimtadaliu.

VSAT vadas generolas Algimantas Songaila prognozuoja, kad Lietuvai tapus ES nare mūsų šalis taps dar patrauklesnė nelegaliems migrantams.

"Dabar nelegalių migrantų organizatoriai ir nelegalūs migrantai į Lietuvą žiūri kaip į tranzitinę šalį, o ateityje jų požiūris pasikeis, Lietuva jiems taps dar patrauklesnė,- sakė Songaila. Nelegalių migrantų gabenimas yra viena iš tarptautinio organizuoto nusikalstamumo rūšių, ir vien pastačius pasienietį su šautuvu ar technika su tokiu reiškiniu sunku bus kovoti. Todėl prieš keletą metų įsteigėme operatyvinės veiklos valdybą, kuri dirba operatyviniais metodais. Pagrindų pagrindas - išaiškinti organizatorius. Visiškai nelegalių migrantų neišvengsime, nes jų nesugeba išvengti net tokia galinga šalis, kaip Vokietija".

Generolas neturi iliuzijų, kad Lietuvai tapus ES nare pasienyje dirbs tik sąžiningi pareigūnai.

"Taip nebus, - sakė Songaila. Tai mūsų siekis 50-čiai metų į priekį. Ir jeigu jūs galvojate, kad nuo 2004 metų, kai įstosime į ES, visi pareigūnai bus dori, jūs naiviai manote. Visko bus dar. Teks ir tirti, ir bausti, ir bylas kelti."