Rūkomosiomis mišiniais Panevėžyje prekiauja kosmopolitišku pavadinimų pasivadinusi parduotuvė „Amsterdamo vartai“. Paskambinus į tą parduotuvė ir pasiteiravus, ar galima įsigyti lengvai svaiginančių rūkomųjų žolelių, vyriškis maloniu balsu informavo: „Prekiaujame rūkomaisiais mišiniais be tabako. Turime jų 20 rūšių. Penkiasdešimties gramų paketėlis kainuos nuo 12 litų. Mišiniais tinka pypkėms, kaljanui.“

Įdomu tai, kad dar vasarą tokiais pat rūkomaisiais mišiniais Panevėžyje prekiavo kita parduotuvė, ji vadinosi „Amsterdamas“. Kai parduotuve susidomėjo pareigūnai, liepos mėnesio pabaigoje „Amsterdamas“ užsidarė – ir iš karto atsidarė „Amsterdamo vartai“.

Pavadinimas pasikeitė, bet prekių asortimentas išliko tas pats. Užtat pasikeitė darbo laikas: dabar krautuvėlė, duris atverdavusi nuo 17 val., dirba nuo 11 iki 22 valandos septynias dienas per savaitę. Joje, be rūkomųjų žolelių, dar galima nusipirkti smilkalų, eterinių aliejų – kai kurie jų taip pat yra svaiginamojo poveikio.

Jaunimas žino

„Panevėžio balsą“ dar vasarą pasiekė informaciją, kad Aukštaitijos sostinėje įsigyti lengvų kvaišalų – ne problema. Liepos mėnesio pradžioje kalbinta panevėžietė pasakojo vienoje centrinių miesto gatvių atkreipusi dėmesį į krautuvėlę pavadinimu „Amsterdamas“.

„Sužinojau, kad ten prekiaujama smilkalais, oro gaivikliais, aromatizatoriais, kurie neva „pakelia nuotaiką“, bet yra legalūs, – kalbėjo ji. – Pati mačiau, kad vakarop prie tos parduotuvės sustoja automobiliai ir ten traukia jaunimas – pirkti tų kvaišalų. Beje, paklauskit aštuoniolikmečių - visi žino apie „Amsterdamą“. Jie puikiai informuoti, kokių prekių ten galima įsigyti.“

Tuomet žurnalistų kalbinti netoli parduotuvės vaikštinėjantys jaunuoliai irgi neslėpė, jog krautuvėlėje pardavinėjami narkotinių medžiagų pakaitalai. „Visoks mėšlas, kuris svaigina, – sakė jie. – Beje, pusgramis tos žolės kainuoja iki 20 litų.“

Netrukus paaiškėjo, kad tokių parduotuvių Lietuvoje – ne viena, ir visų jų pavadinimuose yra žodis „Amsterdamas“.

Gerai žinomi „klientai“

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vyriausioji specialistė Ramunė Visockytė irgi aiškino, kad tarnyba išduoda licencijas prekiauti vaistais, turinčiais psichotropinį poveikį, vaistinėms ir kitoms oficialioms įstaigoms, turinčioms tą teisę. Tačiau prisipažino pati gerai žinanti parduotuves, kurios vadinasi „Amsterdamas“.

„Gerai žinau jas, nes teko domėtis jų veikla ir prekėmis, – sakė specialistė. – Ir galiu drąsiai sakyti, jog parduotuvėse, kaip ir Panevėžyje esančiuose „Amsterdamo vartai“, parduodamuose rūkomuose mišiniuose yra psichotropinių medžiagų.“

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro viršininkas Ramūnas Sarapas vakar patvirtino, kad dėl parduotuvės veiklos pradėtas tyrimas tęsiamas. Tačiau žinia, kad oficialiai užsidariusi krautuvėlė kaip veikė, taip tebeveikia, – tik jau kitu pavadinimu, – pareigūnui tapo naujiena.

„To nežinojau, – prisipažino R.Sarapas, – reikės pasidomėti. Beje, ikiteisminis tyrimas dėl parduotuvės „Amsterdamas“ tęsiamas toliau. Kada baigsis, pasakyti negaliu. Buvo paimtos tirti kai kurios prekės. Baigus jas tirti, paaiškės, ar ten nėra svaiginančių medžiagų, kuriomis tokio tipo parduotuvės prekiauti negali. Tik pasibaigus tyrimui bus galima pasakyti, ar tokiose parduotuvės, kaip anksčiau buvęs „Amsterdamas“ ir dabar atsidarę „Amstertdamo vartai“, gali legaliai prekiauti rūkomaisiais mišiniais.“

„Man nesuprantami aiškinimai, kad minėtose parduotuvėse lengvi kvaišalai pardavinėjami legaliai, – savo ruoštu sakė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovė R.Visockytė. – Manau, kad Narkotikų kontrolės departamentas jau seniai turėjo susirūpinti ir imtis griežtų priemonių, kad tokios parduotuvės negalėtų prekiauti kvaišalais, kuriuose yra svaiginančių medžiagų.“

Departamentas nekontroliuoja

Tačiau Narkotikų kontrolės departamento (NKD) atstovė spaudai Lina Vaitiekūnaitė aiškina, kad departamentas nekontroliuoja, kokiomis medžiagomis prekiauja „Amsterdamo“ arba „Amsterdamo vartai“ parduotuvės. Pasak jos, tuo užsiima Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei Policijos departamentas.

Be to, tvirtino L.Vaitiekūnaitė, rūkomieji mišiniai, kurių sudėtyje gali būti medžiagų, įtrauktų į Kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą, prekyba Lietuvoje – nelegali.
NKD atstovė pripažino, kad rūkomųjų mišinių prekių įvairovė – labai didelė.

„Siekiant uždrausti minėtų produktų platinimą į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus buvo įtraukti 3 svaiginimosi tikslais vartojami augalai, jų dalys bei ekstraktai. Vartoti uždrausta taip pat 7 „Spice“ produktai, kurių sudėtyje yra sintetinės kilmės psichoaktyviųjų medžiagų. Tačiau į rūkomųjų mišinių sudėtį įeina keli ar net keliolika skirtingų pavadinimų augalų, turinčių skirtingą svaiginamąjį poveikį. Todėl stengiamės kuo efektyviau reaguoti ir gauti informaciją apie naujas psichoaktyvias medžiagas ir užkirsti kelią, kad jos nebūtų platinamos Lietuvoje“, – aiškino ji.
L.Vaitiekūnaitė sakė, kad NKD siūlymu nuo 2004 metų į kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktos aštuonios medžiagos, kurių prekyba Lietuvoje uždrausta. Be to, praėjusiais metais departamentui pateikus surinktą informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka haliucinogeninis augalas kvaitulinis šalavijas ir puošnioji vožtė buvo įtraukti į draudžiamų vartoti psichoaktyvių medžiagų sąrašą.

Be to, aiškino toliau L.Vaitiekūnaitė, susirūpinta, kad būtina mažinti cheminių medžiagų bei preparatų, įvairių žolių mišinių, arbatų ir rūkomųjų žolių mišinių apyvarta bei kontroliuoti minėtų medžiagų reklamą.

Reklamai panaudojo žinomą veidą

Neseniai „Amsterdamo vartai“ mieste išplatino reklaminius lankstinukus, ant kurių dėl kažkokios priežasties puikuojasi... pasaulinio garso dainininkės Marajos Keri atvaizdas.
LATGA vizualinių menų skyriaus vedėja Gabrielė Naprušienė patvirtino, kad taisyklės nepasikeitė – norint panaudoti žinomų atlikėjų fotografijas reklamai vis dar būtina gauti atitinkamą leidimą.
„Pirmiausia reikia sutarti su atlikėju arba su jo vadybininkais, kad būtų leista reklamai naudoti žinomo dainininko atvaizdą. Tačiau nemanau, kad jūsų paminėtos parduotuvės savininkai galėjo sutarti su M.Keri vadybininkais ir gauti leidimą naudoti jos veidą reklamai“, – abejojo ji.

Pasak G.Naprušienės, už neteisėtą fotografijos panaudojimą reklamai galima sulaukti bausmių. „Nesvarbu, kad atlikėjas gyvena ne Lietuvoje, – aiškino LATGA atstovė. – Tik šiuo atveju vertėtų išsiaiškinti, kas turėtų pareikšti pretenzijas parduotuvei, kuri reklamai panaudojo dainų atlikėjos M.Keri veidą: ar fotografas, kuris nufotografavo atlikėją, ar pati dainininkė.“

Šaltinis
„Panevėžio balsas“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją