Trečiadienio posėdyje po ilgos pertraukos teisme akis į akį susitiko mirtinais priešais tapę buvę draugai – G. Jacka ir su pareigūnais bendradarbiauti sutikęs nusikalstamo pasaulio šulas Jonas Bielskis. Kažkada bendrus reikalus tvarkę vyrai dabar sėdi skirtingose barikadose ir net neišdrįsta pasisveikinti, ką jau bekalbėti apie rankos paspaudimą.
Į Liudytojų apsaugos programą įtrauktas J. Bielskis teisėsaugininkams padėjo atskleisti 1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose siautėjusių nusikaltėlių padarytus nusikaltimus, tarp jų – ir G. Jackos. Su Kauno nusikaltėliais siejamą J. Bielskį į teismą atlydi kaukėti pareigūnai, kol neprasideda procesas, kaukės nenusiima ir Rusijoje nuo teisėsaugininkų slapstęsis kaunietis.
„Įtariu, kad J. Bielskis ruošiasi įvykdyti mano nužudymą“, - netikėtai trečiadienį teismo posėdyje pareiškė sunkiais nusikaltimais kaltinamas G. Jacka. Tačiau savo teiginių vyriškis negalėjo pagrįsti – teismas pasiūlė jam kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą, juoba kad apie panašius grasinimus Palangos verslininkas kalba jau ne pirmą kartą.
Keršto planas gimė po teismo nuosprendžio
Telšiuose valiutos keityklą turėjęs H. Sasnauskas buvo nužudytas 1993-iųjų pradžioje, kai vyriškis su savo dukra grįžo į namus. Iš automobilio VAZ išlipusį Leruką pasitikę du žudikai paleido du šūvius. Įtariama, kad iš jo taip pat buvo pagrobta didelė suma pinigų.
J. Bielskis pareigūnams pasakojo, kad verslininko nužudymą esą organizavo G. Jacka – 1984-aisiais H. Sasnauskas kreipėsi į Telšių miliciją ir pranešė, kad už baudžiamosios bylos nutraukimą G. Jacka reikalauja kyšio. Tyrimą dėl kurstymo duoti kyšį pradėjusi milicija netrukus užfiksavo vyrų pokalbį ir baudžiamąją bylą perdavė į Mažeikių teismą.
G. Jacka buvo pripažintas kaltu dėl kurstymo duoti kyšį, už šį nusikaltimą teismas jam skyrė realią laisvės atėmimo bausmę.
Teigiama, kad G. Jacka negalėjo atleisti H. Sasnauskui už įkalinimą, todėl dar sėdėdamas už grotų buvo verslininkui atsiuntęs grasinantį laišką. Išėjęs į laisvę jis kreipėsi pagalbos į J. Bielskį ir paprašė surasti žmones, galinčius nužudyti H. Sasnauską. Be to, jis J. Bielskiui parodė, kur telšiškis gyvena bei dirba, su kokiu automobiliu važinėja.
J. Bielskis teigia netrukus radęs žudikus - kreipėsi į Žemaitijoje gerai žinomą nusikaltėlį Saulių Skėrį (pradėjus bylą nagrinėti teisme, jis mirė), kuris su bendrais pažadėjo atsikratyti H. Sasnausku. Kai telšiškis vieną vakarą grįžo į namus, į iš automobilio išlipantį vyriškį iš nerasto medžioklinio šautuvo buvo paleisti du šūviai. Nuo jų sužeistasis netrukus mirė ligoninėje.
Už kruviną darbą J. Bielskis Šiaulių banditams esą davęs 5 tūkst. JAV dolerių. Kur kas didesnę sumą G. Jacka buvo priverstas sumokėti žudikus parinkusiam kauniečiui.
Po nužudymo su garsiais verslininkais išskrido į Kanarus
Trečiadienį į teismą iškviesti su H. Sasnausko šeima draugavę gerai Telšiuose žinomi verslininkai Julika ir Vasilijus Achunovai. Jie patvirtino, kad tą vakarą, kai buvo sužeistas Lerukas, jiems paskambino verslininko žmona Edita ir pranešė apie savo vyro užpuolimą.
„Ji sakė, kad pradarė duris ir pamatė kruviną Leruką, jis tepasakė, jog vis dėlto į jį šovė, ir virtuvėje parkrito ant grindų“, - prisiminė J. Achunova.
Moteris teigė nedalyvavusi šeimos draugo laidotuvėse, nes iš anksto buvo nusipirkusi kelialapius į Kanarų salas Ispanijoje.
„Mes kitą rytą išvykome į kelionę“, - J. Achunova teisme aiškino, kad pailsėti išvyko su G. Jackos buvusios žmonos brolio šeima, prabangių parduotuvių „Du broliai“ savininkais Jankauskais ir kt.
Liudytoja tikino per 16 metų taip ir nesužinojusi, kas galėjo nužudyti H. Sasnauską – esą nors ir dažnai susitikdavo su Leruko žmona, tačiau ji „visada tik verkdavo ir klausdavo, kas ir už ką galėjo nušauti jos vyrą“.
„Apie detales mes nekalbėdavome“, - aiškino telšiškė.
„Nejaugi per tuos metus taip ir neišsiaiškinote - juk visi liudytojai teisme tvirtina, kad tada visi Telšiai apie tai tik tekalbėjo“, - liudytojos klausė kolegijai pirmininkaujantis teisėjas Ryšardas Skirtunas. „Tikrai ne, aš tada buvau nėščia, man ne tai rūpėjo“, - atkirto verslininkė. „Jūs norite pasakyti, kad 11 metų buvote nėščia?“ – stebėjosi teisėjas. „Ne, bet kai vaiką pagimdžiau, man visai kiti dalykai rūpėjo“, - nuo atsakymo išsisuko moteris.
Ji tikino nepastebėjusi, kad H. Sasnauskas prieš mirtį būtų jautęs įtampą. „Jis kaip tik jautėsi gerai – neseniai jam buvo padaryta operacija, todėl jis sakydavo, kad prasidėjo antras gyvenimas“, - kalbėjo verslininkė.
Vis dėlto, ji pripažino, kad po Nepriklausomybės atkūrimo verslininkai išgyveno nusikaltėlių terorą, todėl kaip įmanydami stengėsi jų išvengti.
„Mes, kaip verslininkai, bijojome bet kokio žuliko, jei į policiją nueisi, pasakysi, kitą dieną tave nušaus“, - J. Achunova aiškino, kad tuo metu vyko „masiški sprogdinimai, šaudymai“.
Nenorėjo pasakoti apie susitikimus su Mongolu ir Mongoliuku
J. Achunovos vyras, garsus Telšių verslininkas Vasilijus Achunovas taip pat tikino negalįs įvardyti Leruko žudikų. Tiesa, jis prisipažino, kad dar 1984-aisiais nagrinėta baudžiamoji byla, kai dėl kurstymo duoti kyšį buvo nuteistas G. Jacka, jam kėlė didelių įtarimų.
„Esu padorus žmogus, na, bent tokiu save laikau, todėl man ta byla pasirodė labai nešvari, grynas jovalas“, - kalbėjo verslininkas. Jis, kaip ir dar keli telšiškiai vyko į Mažeikius, kur davė parodymus prieš G. Jacką.
V. Achunovas kategoriškai nenorėjo sutikti su buvusio verslo partnerio Alfredo Šiušio liudijimu – esą Telšių verslininkas šiam buvo prisipažinęs, kad būtent G. Jacka dėl liudijimo Mažeikių teisme užsakė Leruko nužudymą, o ateityje gali nužudyti ir jį patį.
Ikiteisminio tyrimo metu pareiškęs, kad viena iš versijų, kodėl buvo nužudytas jo bičiulis, galėjo būti G. Jackos kerštas, dabar V. Achunovas jau nebuvo linkęs dėstyti versijų.
Teisme Telšių verslininkas neigė ir jo vairuotoju bei asmens sargybiniu teisme prisistačiusio Virginijaus Grubliausko, šiuo metu kalinčio už „šilinių“ gaujos nario Ričardo Jomanto nužudymą, liudijimus. V. Achunovas trečiadienį aiškino, kad po bičiulio nužudymo verslininkas bijojęs, jog jo neištiktų Leruko likimas, todėl prašęs jį pasaugoti.
„Jis neminėjo, kad kažko bijo, tačiau iš jo veiksmų aš tai mačiau“, - sakė iš įkalinimo įstaigos į teismą atvežtas liudytojas. Jis neslėpė, kad su V. Achunovu buvo nuvykęs į Palangą, kur susitiko su Kauno nusikaltėlių autoritetu Mongolu (Rimantu Ganusausku) ir Mongoliuku (Deividu Ganusausku).
„Ten buvo tik turgaus reikalai“, - teisme į kalbas nesileido V. Achunovas.
Leruko žmona: negaliu tvirtinti, kad G. Jacka – nužudymo užsakovas
Nagrinėjant H. Sasnausko nužudymą teismas dar pavasarį apklausė jo žmoną E. Gailienę, kuri aiškino, jog jai esą jau nebeįdomu, kas ir kodėl nužudė jos vyrą.
„Negaliu, negalėjau ir negalėsiu tvirtinti, kad G. Jacka buvo mano vyro nužudymo užsakovas“, – buvo kategoriška Telšių rajono apylinkės teismo teisėja.
G. Jackai nepalankius parodymus ikiteisminio tyrimo buvo davęs ir vienas dabar jau buvęs Telšių milicininkas. Vyriškis aiškino neabejojantis, kad H. Sasnauskui kerštavo Kurhauzo savininkas. „Jeigu jo žmona taip sako, kaip gali tuo abejoti“, - teigė buvęs pareigūnas.
Tačiau teisme jis netikėtai pakeitė savo poziciją – esą jis dabar net negalįs iškelti tokios versijos. Tiesa, prieš G. Jacką liudijęs buvęs milicininkas prisipažino, kad po Leruko nužudymo sulaukė grasinimų telefonu. „Lerukas jau nušautas, dabar – tavo eilė“, - grasinimus teisme prisiminė Telšių rajone gyvenantis vyriškis.
Už 100 tūkst. litų užstatą laisvėje esantis G. Jacka parodymų dėl H. Sasnausko nužudymo teisme dar nėra davęs – jis žada kalbėti tik tuomet, kai bus apklausti visi liudytojai. Kadangi juos sunku prisikviesti į teismą, trečiadienį teisėjų kolegija nusprendė atvesdinti visus be pateisinamos priežastie neatvykusius asmenis.
DELFI primena, kad G. Jacka kaltinamas ne tik iš keršto organizavęs Telšių verslininko nužudymą, bet ir pasamdęs banditus suluošinti Palangos vyriausiąjį architektą Edmundą Benetį, smaugęs jam dėl statybų priekaištavusią moterį bei organizavęs „Ekspress“ banko prezidento Vladimiro Naiduno turto pasisavinimą ir vieno to paties banko vadovų pagrobimą.
Byloje kaltinimai pateikti ne tik G. Jackai, bet ir su Kauno nusikalstamu pasauliu siejamam Arikui Pastuškovui bei pareigūnų saugomam anksčiau nuo jų į Rusiją pasprukusiam J. Bielskiui, Šiaulių nusikalstamo pasaulio „autoritetams“ S. Skėriui ir Viktorui Mulai. Būtent pastarieji laikomi banditų gaujos įkūrėjais ir organizatoriais.
1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose veikusiai grupuotei priskiriama keliolika sunkių nusikaltimų. Paaiškėjo, kad banditai buvo gerai ginkluoti bei turėjo įsigiję nemažai sprogstamųjų medžiagų.
Į šios grupuotės veiklą G. Jacka pakliuvo per savo pažįstamą - J. Bielskį.