Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti buvęs S.Sabučio pavaldiniai - Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorai bei Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnai. Teismui liudijo ir V.Sabučio draugas Tadas Karosas.

Nuo 1997 metų Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai vadovavęs 36 metų prokuroras V. Sabutis pareigų neteko po skandalingai pagarsėjusios verslininko Arvydo Grigo mirties bylos tyrimo.

Bendrovių "Birštono mineraliniai vandenys", "Trojina" ir kitų valdybos pirmininkas 34 metų A. Grigas buvo rastas negyvas savo bute pernai vasario 20 dieną.

Gavus ekspertų pirminę išvadą, kad vyras mirė apsinuodijęs etilengliukoliu - automobilių aušinimo sistemos skysčiu, buvo iškelta baudžiamoji byla dėl tyčinio nužudymo. Tačiau vėliau nustatyta, kad jis mirė sava mirtimi.

Vilniaus apygardos prokuratūra ir Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pareigūnai, atlikę tarnybinį patikrinimą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje, pasiūlė V.Sabutį atleisti iš užimamų pareigų.

Tiriant baudžiamosios bylos dėl A. Grigo mirties fakto iškėlimą, buvo nustatyta, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pareigūnų, jos vadovų ir vyriausiojo prokuroro V. Sabučio padarytų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, ji buvo iškelta neteisėtai, buvo neteisėtai padarytos kratos Dariaus Mockaus, Rolando Vingilio, Tado Karoso gyvenamosiose ir darbo vietose, Vilniaus oro uoste neteisėtai sulaikytas ir apklausai atvesdintas D. Mockus. Nustatyta ir kitų procesinių pažeidimų.

Tačiau liudytojais apklausti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir apygardos prokuratūros pareigūnai vieningai tvirtino, kad iškelti bylą dėl tyčinio A.Grigo nužudymo tada pagrindas buvo.

Prokurorų teigimu, jie nepatyrė spaudimo iš tuometinio viršininko V.Sabučio ir nejautė, kad jis gali būti suinteresuotas A.Grigo byla.

Didelę darbo patirtį turintis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valerijus Rapšys sakė, kad byla dėl A.Grigo tyčinio nužudymo buvo iškelta praėjus maždaug 20 dienų nuo jo mirties - tada, kada prokuratūra gavo ekspertų išvadas, kad A.Grigas mirė apsinuodijęs etilengliukoliu.

Prokuroro V.Rapšio teigimu, iškėlus bylą, galima atlikti daugiau procesinių veiksmų ir ištirti mirties aplinkybes.

Vėliau V.Rapšio kabinete įvyko prokurorų ir kriminalistų pasitarimas. Pareigūnai aptarė verslininko mirties versijas. Jiems logiška atrodė viena versijų, kad verslininkas galėjo būti nužudytas, nes pragyvenimui pakankamai lėšų turintis A.Grigas vargu ar galėjo svaigintis automobilių langų plovimo skysčiu.

A.Grigo bylos tyrimą perėmęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Sergejus Takvarėlis teismui taip pat sakė, kad jo nuomone, tuo metu gavę ekspertų išvadas apie A.Grigo mirties priežastį, apylinkės prokuratūros pareigūnai pagrįstai iškėlė bylą. S.Takvarėlio manymu, A.Grigo byla iš ties buvo sudėtinga.

A.Grigo bylos tardymo grupei vadovavęs prokuroras Linas Belevičius teismui sakė, kad iškelti bylą pagrindas buvo, nes buvo žinoma apie verslininko konfliktus darbe. Prokuroras sakė tik vėliau iš spaudos sužinojęs, kad jo viršininkas V.Sabutis skambindavosi suT.Karosu.

T.Karosas buvo A.Grigo verslo partneris, ir kaip įtariama, buvo suinteresuotas A.Grigo byla.

Teismui T.Karosas sakė pažįstąs V.Sabutį, nes anksčiau abu kartu dirbo prokuratūroje. Buvę kolegos turėjo vienas kito telefonus, ir liudytojo teigimu, dažnai atsitiktinai susitikdavo.

T.Karosas sakė, kad kalbėjo su V.Sabučiu telefonu ir šis jo paklausė ar gali būti taip, kad A.Grigas nunuodytas, ar galėjo nusinuodyti pats.

"Man tai buvo didelė naujiena", sakė T.Karosas. Jis tikino, kad buvusiam kolegai V.Sabučiui dėl A.Grigo bylos įtakos nedarė.

V. Sabutis teismo prašo pripažinti jo atleidimą iš tarnybos prokuratūroje neteisėtu, panaikinti praėjusių metų rugsėjo 9 dienos Generalinio prokuroro įsakymą atleisti jį iš darbo ir laikyti jį atleistu pagal pagal jo paties pareiškimą.

Taip, kaip dabar formuluojamas buvusio prokuroro atleidimas iš darbo, jis negali net įsidarbinti advokatu.

Buvęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vadovas teismo neprašo grąžinti jį į ankstesnes pareigas, tačiau prašo priteisti jam vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kompensaciją.

Dirbdamas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiuoju prokuroru, V. Sabutis,atskaičius mokesčius, gaudavo 2 900 litų atlyginimą.

Generalinės prokuratūros įsakyme atleisti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiąjį prokurorą V. Sabutį rašoma, kad jis dirbo aplaidžiai, nereagavo į anksčiau taikytas drausmines priemones, pažeidė tarnybinę drausmę, ignoravo tarnybinio statuto principus.

Be to, pernai vasarį V. Sabutis gavo papeikimą už tai, kad nuslėpė neįvykdytą Rusijos teisinės pagalbos prašymą, Rusijoje tiriant bylą, kurioje buvo minimas ir tuometinis Vilniaus meras Rolandas Paksas. R. Paksas apklaustas nebuvo.

Pernai liepos 16 dieną, artėjant tarnybinių patikrinimų pabaigai, V. Sabutis staiga atsigulė į ligoninę. Vyriausiasis prokuroras apie tai, kad neatvyks į darbą, niekam nepranešė, nors privalėjo. Apie V. Sabučio ligą jo vadovybė Apygardos prokuratūroje sužinojo iš pašalinių žmonių.

Gegužę Lietuvos spaudoje buvo skelbiami rašinių ciklai, kuriuose buvo teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pareigūnai tendencingai tyrė bylą ar net atstovavo įtakingo verslininko, tuometinio bendrovės "Mineraliniai vandenys" valdybos pirmininko T.Karoso interesams. V.Sabutis nuolat bendravo su T.Karosu, tai patvirtino mobilaus ryšio telefono išklotinės.

Po šių publikacijų Generalinė prokuratūra pradėjo tarnybinį patikrinimą.