Pradžią, pareigūnų duomenimis, prieš maždaug trejus metus padarė jau teistas už finansinius nusikaltimus Nerijus Pukys. Į pagalbą jis pasitelkė taip pat jau patyrusį šioje srityje Rimą Truncę. Iš pradžių buvo įsteigtos nelegalios bendrovės, kurioms vadovavo statytiniai. Bendrovės buvo įkurtos tik pinigams gryninti, realiai jos jokios veiklos nevykdė. Tačiau, pasak grupuotės veikimo schemą išaiškinusių Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnų (FNTT), dauguma bendrovių direktorių nieko tikro apie "orinę" veiklą nežinojo. Jų paskirtis buvo tik pasirašyti dokumentus ir išgryninti pinigus.
Netrukus prie minėtų dviejų asmenų prisidėjo buvęs bankininkas Genadijus Rapoportas, praeityje teistas už sukčiavimą. Į "verslą" įsitraukė Nikolajus Barkinas, dar kai kurie kiti asmenys.
Griežta hierarchija
Minėtiems asmenims pareikšti įtarimai organizavus didžiulę mokesčių grobstymo sistemą, kuri laikė apglėbusi visą Lietuvą ir ne tik. Be jų, veikloje dalyvavo daugybė žmonių. Buvo laikomasi itin griežto pareigų pasiskirstymo. Pavyzdžiui, N.Barkinas vien tik grynindavo pinigus.
Bene spalvingiausia asmenybė visoje šioje schemoje - G.Rapoportas. Jis buvo 1995 metais subankrutavusio Kredito banko valdybos narys ir akcininkas. G.Rapoportas buvo kaltinamas pasisavinęs iš banko milijoną litų. Šiuo metu jam pareikšti įtarimai dalyvavus daugelyje nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis, buvęs bankininkas sugalvojo bene idealiausią schemą. Jis turėjo nemažai bendrovių, veikiančių visai legaliai. Tad buvo galima tarp legalių sandorių įterpti ir niekada neįvykusių. Dažniausiai būdavo siūloma neva gaminti skrajutes, užsiimti reklaminėmis akcijomis. Tokius sandėrius FNTT pareigūnai vadina oriniais. Kadangi tokios bendrovės sudarinėjo ir rimtus sandorius, G.Rapoportas užsitarnavo solidaus verslininko vardą. Tuomet, kaip įtariama, jis ėmėsi ir suktybių. Turėdamas daugybę pažinčių, buvęs bankininkas siūlė savo paslaugas bendrovėms, kurioms prireikdavo grynųjų pinigų. Pinigus išgrynindavo padedant N.Barkino fiktyvioms įmonėms. Na, suprantama, už paslaugas organizatoriams irgi šis tas nubyrėdavo.
Išgryninti pinigus siūlė G.Rapoportas
Visa ši didžiulė sistema veikė beveik trejetą metų. Tokio dydžio grupuotės, kurioje dauguma asmenų vieni kitų net nepažinojo, bet visi tiksliai vykdė savo pareigas, Lietuvoje išaiškinta dar nebuvo. Kiekvienos bendrovės epizodas tiriamas atskirai. Kai kurios bylos jau baigtos nagrinėti. FNTT duomenimis, kai kurie verslininkai, sužinoję, kad jų "partneriai" įkliuvo, patys savo noru suskato atlyginti valstybei padarytą žalą. Šiuo metu į valstybės biudžetą jau įmokėta apie 1,5 mln. litų.
Neseniai įsiteisėjo šių metų liepos 23 dieną priimtas teismo nuosprendis byloje, kurioje kaltinamaisiais buvo UAB "Sigma Telas" bei jos direktorius Aleksandras Desiukevičius. Šis teisme teigė, kad jo vadovaujama bendrovė diegdavo kompiuterizuotas sistemas ir dirbo panašius darbus. Taip jis susipažino su UAB "Spausdintuvų centras" vadovu G.Rapoportu. Netrukus G.Rapoportas pasiūlė verslo kolegai padėti išgryninti pinigus. A.Desiukevičius sutiko ir įsivėlė į nusikaltimą. Už sukčiavimą, dokumentų klastojimą bei kitus nusikaltimus teismas jam skyrė daugiau kaip 30 tūkst. litų baudą, o bendrovei - 75 tūkst. litų baudą.
Įtariamieji prisipažino
Visose baudžiamosiose bylose kaltinamieji mini kelis pagrindinius organizatorius. Štai neseniai baigta tirti baudžiamoji byla, kur kaltinamasis buvo Justas Kriukas, vadovavęs UAB "Prime Partner" bei UAB "IMC". Kaltinimai tokie patys - sukčiavimas, PVM grobstymas, dokumentų klastojimas. Šioje byloje atlikę ikiteisminį tyrimą pareigūnai apklausė N.Pukį, N.Barkiną, R.Truncę. Šie neneigia, kad darė nusikalstamas veikas, steigė fiktyvias bendroves, išrašinėdavo netikrus finansinius dokumentus. J.Kriuką teismas nubaudė daugiau kaip 10 tūkst. litų bauda. Tačiau pagrindinių įtariamųjų atžvilgiu tyrimas vis dar tęsiamas.
Manoma, kad sistemos apyvarta per tuos metus siekė apie 25 mln. litų. Tad į valstybės biudžetą nesumokėta apie 5 milijonus. Pareigūnai tikina, kad šis skaičius toli gražu negalutinis. Kol kas patikrintos tik bankinės operacijos, o kiek dar buvo atsiskaitinėjama tiesiog grynaisiais.
Pareigūnai neabejoja, kad šis tyrimas yra vienas sudėtingiausių kada nors atliktų Lietuvoje. Per kelerius pastaruosius metus šalyje išaiškinta daugiau kaip 50 mokesčius grobsčiusių grupuočių.
„Atliekant tyrimą buvo bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis ir išsklaidyti pradiniai įtarimai vadovaujamoms bendrovės ir man asmeniškai dėl pelnimosi iš PVM grobstimo veiklos. Buvo skirta bauda už apskaitos tvarkos pažeidimus atskiroje, su PVM grobstymo organizavimu nesusijusioje byloje. Po atliktų tyrimų bendrovių atžvilgiu jokių pretenzijų iš teisėsaugos institucijų nėra,“ – sako J. Kriukas