L. Lukauskienės prisipažinimas pareigūnams nėra naujiena. Ji raštus jau rašė Vilniaus apygardos prokuratūrai, tačiau prokurorai moterimi nepatikėjo. Jos pateikta versija neįtikino ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo, kuris mano, kad prisiimdama kaltę L. Lukauskienė siekia padėti išvengti atsakomybės A. Tyčynai. Už labai didelį narkotikų kiekio įgijimą ir laikymą jis yra nuteistas kalėti 10 metų.
Dovanų maišelyje – beveik 400 gramų miltelių
Lietuvos apeliacinis teismas penktadienį toliau nagrinėjo 22 metų A. Tyčynos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo kovo 17-ąją paskelbto nuosprendžio, kuriuo Lietuvos čigonų bendrijos pirmininko sūnus pripažintas kaltu už didelio narkotikų kiekio įgijimą ir laikymą.
Teismas yra konstatavęs, kad A. Tyčyna 2008-ųjų liepos 17-ąją automobiliu „BMW 520“ į romų bendriją atgabeno 399,31 g miltelių, kuriuose buvo 42,05 g heroino. Pareigūnams vaikinas teisinosi „kažkokią pudrą“ radęs ant galinės automobilio sėdynės – esą pakeliui buvo pavežęs vieną čigoną, kuris greičiausiai juos ir paliko mašinoje.
Tai policijai patvirtino ir narkotikus vartojantis Sergejus Danilovas. Jis aiškino, kad dovanų maišelį su narkotinėmis medžiagomis ir maždaug 3 tūkst. Lt jis rado viename automobilyje, kai šio vairuotojas neužrakinęs mašinos nuėjo į Halės turgavietę.
S. Danilovas teisme pasakojo, kad tą pačią dieną pamatė A. Tyčynos vairuojamą automobilį ir jo paprašė pavežti iki taboro. Automobiliu važiavo ir L. Lukauskienė, su kurios dukra A. Tyčyna kitą dieną turėjo susituokti.
Kai A. Tyčyna automobilį sustabdė tabore, S. Danilovas iš jo išlipo, tačiau esą pamiršo pasiimti maišelį su milteliais. „Kadangi kišenėje buvo gana didelė pinigų suma, mano emocinė būklė buvo pakili, todėl užsigalvojęs pamiršau apie turėtą dovanų maišelį“, - tikino vaikinas.
Tiesa, jis neslėpė, kad vėliau bandė ieškoti A. Tyčynos, tačiau jo nerado – iš šio būsimosios uošvės L. Lukauskienės sužinojo, kad jį sulaikė policijos pareigūnai.
Šią versiją S. Danilovas buvo pateikęs ir tyrimą atlikusiems pareigūnams ir netgi parašė nuoširdų prisipažinimą. Tačiau kai sostinės policijos Narkotikų kontrolės skyriaus patalpose buvo surengtas atpažinimas, kurio metu S. Danilovas pareigūnams turėjo parodyti jį pavežusį asmenį, yla išlindo iš maišo. S. Danilovą pamatęs A. Tyčyna įvairiais gestais bandė parodyti, kad būtent jis esą šį vežęs automobiliu.
Nenorėjo, kad dukra tekėtų už čigono
„Esu jam išgelbėjusi gyvybę, kai radau perdozavusį nuo narkotikų, todėl jis dabar norėjo man atsidėkoti“, - sakė moteris.
Ji teigė, kad S. Danilovo „nuoširdžiu prisipažinimu“ nepatikėjo pareigūnai, todėl ji nusprendė kreiptis į pareigūnus ir papasakoti tiesą.
„Aš nenorėjau, kad mano dukrą vestų Arturas, - teisme kalbėjo L. Lukauskienė. – Mano dukra yra pusiau lietuvė, o jis – grynas čigonas. Tabore labai sunku gyventi, todėl nenorėjau, kad mano dukra gyventų skurdžiose sąlygose. Vestuvių išvakarėse nusprendžiau Arturui „pakišti“ narkotikų – juos nusipirkau turguje, už gramą mokėjau 50 litų“.
Moteris sakė, kad čigonų tabore dažnai patruliuoja pareigūnai, todėl vestuvių išvakarėse dovanų maišelį su narkotikais įdėjusi į A. Tyčynos mašiną tikėjosi, jog automobilį patikrins pareigūnai. Vis dėlto, jeigu tai nebūtų atsitikę, L. Lukauskienė teigė būtų pasakiusi, jog automobilyje padėti narkotikai yra vestuvių dovana.
„Kai Arturą sulaikė policija, mano dukra labai verkė ir pergyveno, - sakė L. Lukauskienė. – Supratau, kad dukra jį labai myli ir nieko čia nepadarysi“.
Teisėjų paklausta, ar jai čigonai nedaro spaudimo ir verčia prisiimti kaltę, L. Lukauskienė buvo kategoriška: „Tikrai to nėra“.
Ji taip pat neigė, kad čigonai ją išvarė iš taboro, nors birželio mėnesį tai buvo pripažinusi DELFI.
„Jeigu yra mano kaltė, aš sutinku sėdėti kalėjime“, - kalbėjo A. Tyčynos uošve taip ir netapusi L. Lukauskienė.
Tėvas į teismą neatvyko
„Mano sūnus yra nekaltas, jį pakišo būsima uošvė, - DELFI yra aiškinęs A. Tyčynos tėvas, Lietuvos čigonų bendrijos „Čigonų laužas“ pirmininkas J. Tyčyna. – Jeigu jis būtų kaltas, tikrai neičiau į teismus ir jo nepalaikyčiau – prisidirbo ir tegul sėdi. Bet kaip dabar aš turiu jaustis, kai žinau, kad jis yra nekaltas, o tikrosios tiesos niekas negirdi“.
Penktadienį Lietuvos apeliaciniame teisme jis nepasirodė – esą serga.
Ar nauja L. Lukauskienės versija patikės teisėjai, turėtų paaiškėti teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.