Prokuratūra taip pat pranešė, kad teismo posėdžio nesulaukė ir dar viena liudytoja – ji taip pat mirė. Prokurorai prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Sutiko paleisti už 150 tūkst. dolerių

Valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai įsitikinę, kad 1993-iųjų pradžioje G. Jacka nusprendė užsidirbti pinigų organizuodamas I. Žukovskio-Zilberio pagrobimą. Į pagalbą pasitelkęs vieną Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų Joną Bielskį Palangos verslininkas nurodė pagrobti bankininką - už tai ketino iš jo bičiulio, „Ekspress“ banko prezidento Vladimiro Naiduno išsireikalauti 200 tūkst. JAV dolerių išpirką. Už tai J. Bielskiui buvo pažadėta sumokėti trečdalį gautos išpirkos.

J. Bielskis surado jau mirusio S. Skėrio ir Viktoro Mulos vadovaujamos gaujos narius, kurie tų pačių metų vasario 24-ąją persirengė policijos pareigūnais ir prie namų į automobilį įsisodino I. Žukovskį-Zilberį. Mašinoje bankininkui buvo surištos rankos, ant galvos uždėta kepurė. Į nenustatytą garažą Vilniaus regioniniame parke nuvežtas vyriškis buvo sumuštas, smaugiamas gumine žarna. Nusikaltėliai liepė skambinti V. Naidunui ir prašyti, kad šis sumokėtų 200 tūkst. JAV dolerių išpirką.

Pasak prokurorų, pagal iš anksto sumanytą planą tuo metu esą netyčia G. Jacka užsuko į svečius pas V. Naiduną. Kai šiam paskambino I. Žukovskis-Zilberis ir pranešė apie pagrobimą bei reikalaujamą pinigų sumą, G. Jacka patarė nesikreipti į policiją - teigė, kad pažįsta vieną Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetą, kuris galėtų vesti derybas su banditais.

V. Naidunas sutiko, todėl dar tą pačią dieną G. Jacka pas bankininką atvežė J. Bielskį. Šis žadėjo pagelbėti. Pagal planą kaunietis netrukus esą surado nusikaltėlius, kurie net sutiko sumažinti išpirkos dydį: I. Žukovskį-Zilberį sutiko paleisti ne už mažesnę sumą - 150 tūkst. JAV dolerių.

Kitą dieną V. Naidunas, G. Jacka ir J. Bielskis vyko į susitikimą Kauno kavinėje „Apuokas“ su pagrobėjais, tačiau pinigus turėjęs atvykti pasiimti S. Skėrys pakliuvo į avariją ir buvo paguldytas į ligoninę. J. Bielskis nujautė kažką negera, todėl pasiūlė paleisti I. Žukovskį-Zilberį.

Bankininkas netrukus atgavo laisvę - nusikaltėliai jį paleido prie parduotuvės.

Pagrobtojo žmona: kreipiausi pagalbos pas V. Naiduną

Trečiadienį į teismą atvykusi V. Žukovskio-Zilberio žmona Antonina prisipažino, kad nors ir nelabai gerai pažinojo V. Naiduną, tačiau nusprendė, jog jis yra vienintelis pagrobtąjį išvaduoti galintis žmogus.

„Tą rytą vyras išėjo į darbą, o apie pietus iš darbo ėmė skambinėti jo darbuotojai ir klausinėti, kur jis dingo, - teisme kalbėjo A. Žukovskaja-Zilber. – Vyras neatsiliepinėjo į telefono skambučius, o galop vakare man į namus paskambino nepažįstamas žmogus ir pasakė, kad aš turiu surinkti pinigus – 200 tūkst. JAV dolerių. Ši suma mane šokiravo – man tai buvo nerealūs pinigai“.

Moteris aiškino, kad po pagrobėjų skambučio paskambino V. Naidunui – esą tik jis galėjo pažinoti žmones, kurie galėtų surinkti tokią didelę pinigų sumą.

„V. Naidunas man sakė, kad pažįsta žmones, kurie galės padėti“, - kalbėjo A. Žukovskaja-Zilber.

Pasak liudytojos, V. Naidunas labai pergyveno dėl pagrobimo ir net save kaltino dėl to. „Mačiau, kaip jis vienas sėdėjo virtuvėje ir verkė“, - teisme moteris aiškino, kad V. Naidunas jai pasiūlė kurį laiką pagyventi jo namuose.

„Jis man pasakė, kad kalbėjosi su reikalingais žmonėmis ir padarė viską, kas nuo jo priklauso, todėl dabar belieka tik laukti“, - tvirtino moteris.

Pasak jos, praėjus parai po pagrobimo vyras buvo paleistas. „Jis buvo sumuštas ir kruvinais drabužiais“, - liudytojos teigimu, netrukus po to jos vyras buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur jam buvo atlikta sudėtinga operacija.

Sumokėjo pinigus už išlaisvinimą

A. Žukovskaja-Zilber prisipažino, kad po vyro pagrobimo dar maždaug mėnesį gyveno V. Naiduno namuose – esą čia buvo saugiau nei savuosiuose namuose.

Ji neslėpė girdėjusi, kad V. Naidunas sumokėjo pinigus ne kaip išpirką, o kaip uždarbį nusikaltėliams už išlaisvinimą.

Teisėjų paklausta, dėl ko buvo pagrobtas jos vyras ir ką su juo darė nusikaltėliai, moteris nieko negalėjo pasakyti.

„Man vyras sakė, kad jį pagrobė prie namų uniformuoti vyrai, kurie tvirtino, kad yra policininkai ir jį sulaiko, - sakė A. Žukovska-Zilber. – Jam ant galvos uždėjo kepurę ir kažkur nuvežė – tai buvo kažkoks garažas. Jame vyrą laikė ir mušė. Paskui vyrui padarė operaciją ir aš jam daugiau niekada šio klausimo neuždaviau“.

Vairuotojas pasakojo, kaip rado išlaisvintą bankininką

Trečiadienį teismas apklausė ir buvusį V. Naiduno vairuotoją Viktorą Milevskį. Buvęs Gariūnų turgavietės apsaugininkas prisipažino, kad pas bankininką įsidarbino būtent tą dieną, kai buvo pagrobtas I. Žukovskis-Zilberis.

Vyriškis prisiminė, kad prie vienos parduotuvės sostinės Antakalnio mikrorajone važiavo paimti išlaisvintą I. Žukovskį-Zilberį. „Jis visas drebėjo, buvo sumuštas“, - sakė liudytojas.

Vairuotojas teigė, kad ne kartą V. Naiduno namuose matė G. Jacką ir J. Bielskį, be to, pastarąjį ir V. Naiduną vežė į Kauną, kur jie turėjo sumokėti išpirką. „Girdėjau, kaip jie kalbėjosi apie pinigus“, - teigė vyriškis.

DELFI primena, kad Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje byloje kaltinimai pateikti ne tik G. Jackai, bet ir su Kauno nusikalstamu pasauliu siejamam Arikui Pastuškovui bei pareigūnų saugomam anksčiau nuo jų į Rusiją pasprukusiam J.Bielskiui, Šiaulių nusikalstamo pasaulio „autoritetams“ S. Skėriui ir V. Mulai. Būtent pastarieji laikomi banditų gaujos įkūrėjais ir organizatoriais.

1992-2001 metais įvairiuose Lietuvos miestuose veikusiai grupuotei priskiriama keliolika sunkių nusikaltimų. Paaiškėjo, kad banditai buvo gerai ginkluoti bei turėjo įsigiję nemažai sprogstamųjų medžiagų.

Į šios grupuotės veiklą G. Jacka pakliuvo per savo pažįstamą - J. Bielskį. Su šaltakraujais nusikaltėliais ryšius palaikęs J. Bielskis yra pareigūnams suteikęs daug informacijos apie padarytus nusikaltimus, todėl jam baudžiamoji byla yra nutraukta.