Kaip BNS sužinojo Teisingumo ministerijoje, prašymas greičiausiai bus pasirašytas kitos savaitės antroje pusėje, ministrui G. Bartkui grįžus iš vizitų Briuselyje ir Stambule.
Vasario 19 dieną Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas paskyrė kardomąjį suėmimą karo nusikaltimais Lietuvoje įtariamam A.Gecui (Gecevičiui), kuris dabar gyvena Didžiojoje Britanijoje.
Šis teismo sprendimas buvo būtina sąlyga prašyti Didžiosios Britanijos išduoti įtariamąjį Lietuvai.
A. Gecui (Gecevičiui), kuriam dabar 85-eri, baudžiamoji byla Lietuvoje buvo iškelta dar sovietmečiu, 1987-aisiais, tačiau tais pačiais metais ji buvo nutraukta. Byla atnaujinta 2000-ųjų vasarį, gavus naujų duomenų, kad A. Gecas dalyvavo žydų ir kitų tautybių asmenų genocide Lietuvos ir Baltarusijos teritorijoje per Antrąjį pasaulinį karą, kai tarnavo naciams pavaldžioje policijoje.
A. Gecas (Gecevičius) per Antrąjį pasaulinį karą vadovavo naciams pavaldžiam lietuvių pagalbinės policijos bataliono būriui. Šios policijos būriai dalyvavo nacių baudžiamosiose akcijose prieš sovietų partizanus ir taikius gyventojus okupuotose Lietuvoje ir Baltarusijoje.
Škotijos televizija 1987 metais parodė dokumentinį filmą, kuriame buvo teigiama, kad prie Škotijoje prie Edinburgo gyvenantis pensininkas, buvęs angliakasys A. Gecas yra baudžiamosiose nacių operacijose dalyvavęs Antanas Gecevičius.
A. Gecas (Gecevičius) padavė Škotijos televiziją į teismą, reikalaudamas 600 tūkst. svarų kompensacijos, bet 1992 metais teismas jo ieškinį atmetė, paskelbęs, kad yra įrodymų, jog A. Geco (Gecevičiaus) vadovaujamas būrys dalyvavo civilių, daugiausia žydų, žudynėse.
Pats A. Gecas (Gecevičius) neigia savo dalyvavimą žudynėse. Dabar Lietuvos Generalinė prokuratūra tiria apie 90 bylų dėl Lietuvos gyventojų genocido. Apie 15 asmenų bylos perduotos teismui.