R. Perovskaja jau trečioji S. Mustafos suburtos nusikalstamos grupuotės narė, kurią dėl ligos teismai atleido nuo įkalinimo pataisos namuose. Anksčiau Kauno apygardos teismas nusprendė pasigailėti čigonės bendrininkų – Albinos Elenos Šliužienės ir Romano Bagdonavičiaus.

Kauno čigonė S. Mustafa išgarsėjo prieš metus, kai paaiškėjo, jog už nusikalstamos grupuotės subūrimą ir narkotinių medžiagų platinimą labai dideliu kiekiu teisiama moteris neatvyko išklausyti nuosprendžio į Kauno apygardos teismą. Tuometinis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas pasipiktino teisėsaugos abejingumu, kai narkotikų platintojams laisvai leidžiama vaikščioti laisvėje.

Nuo teismo pasislėpusi S. Mustafa buvo nuteista laisvės atėmimu dvylikai metų ir beveik 11 tūkst. Lt bauda. Pareigūnai ją sulaikė tik praėjus pusmečiui nuo jos dingimo.

Dešimčiai metų už grotų buvo pasodinta ir čigonės bendrė R. Perovskaja, tačiau ji, kaip ir grupuotės vadeiva, nuosprendį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis konstatavo, kad moteris serga nepagydoma liga, todėl turi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės.

Tuo tarpu S. Mustafos skundas teisėjų neįtikino – moteris bandė prisidengti savo nepilnamečiais vaikais, tačiau paaiškėjo, kad jais ji nesirūpino. Be to, teismas konstatavo, kad duodama neišsamius parodymus kaunietė siekė sumažinti savo padarytų nusikalstamų veiksmų apimtį.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteisti dar du vyriškiai - Erikas Lakštutis ir Edvardas Mačiulis, tačiau jie sutiko su Kauno apygardos teismo verdiktu ir jo neskundė apeliacine tvarka. Dar vieno nuteistojo - Valentino Vyšniausko skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Kaip konstatavo teismas, S. Mustafa buvo subūrusi nusikalstamą grupuotę, kuri iš Rusijos į Lietuvą gabeno ir Kaune platino narkotines medžiagas. Nustatyta, kad R. Perovskaja du kartus traukiniu atvežė heroino. Paskutinįjį kartą ji buvo sulaikyta traukinyje ir pristatyta į Kauno policijos komisariatą. Čia moteris buvo patikrinta, tačiau narkotikų nebuvo rasta.

Tik vėliau slapta klausydamiesi narkotikų kurjerės ir jos bendrų telefoninių pokalbių pareigūnai sužinojo, kad R. Perovskaja juos apkvailino – vos tik patekusi į policijos komisariatą vienoje pirštinėje laikytus narkotikus išmetė vieno policijos pareigūno kabinete. Tiesa, pareigūnai narkotines medžiagas surado – atlikus ekspertizę buvo konstatuota, kad ant pirštinės rasti pirštų antspaudai priklausė S. Mustafos bendrininkei.

Teisme taip pat paaiškėjo, kad grupuotės nariai savo „verslo“ reikalus dažnai tvarkė telefonu. Tiesa, jie niekada neminėdavo, kad prekiauja narkotikais – juos vadindavo „išmatomis“. Be to, viso tyrimo metu narkotikų kurjerė aiškino, kad į Maskvą važiuodavo parsivežti ne heroino, o drabužių.