Gūdžią rudens naktį apie 3 val. išgirdęs suveikusią automobilio signalizaciją, prabangaus naujintelaičio "Audi Allroad" savininkas pažvelgė pro langą. Jo beveik 200 tūkst. litų kainavęs automobilis lyg gulbė plaukė iš kiemo pro vartus, tempiamas kito automobilio. Aplink - nė gyvos dvasios, tik keli poilsio nameliai ir tamsus Margio ežeras, kur poilsiavo automobilio savininkas. Įsiutęs vyras išskubėjo į kiemą, sėdo ant motociklo, kad pavytų vagis, pasukusius Aukštadvario link. Tačiau "Audi Allroad" kartu su jį nutempusia sidabro spalvos "Audi" išnyko. Tik ant grunto likusios pavogtojo ir jį tempusio automobilių padangų žymės liudijo, kad įžūli vagystė - ne nakties košmaras, o tikrovė.
Netrukus atvykusiems policijos pareigūnams neliko nieko kita, kaip konstatuoti, jog brangus automobilis pavogtas. Jie patvirtino, kad Apsaugos organizavimo tarnybos centralizuotame stebėjimo pulte buvo gautas signalizacijos suveikimo signalas bei automobilio koordinatės, liudijančios, kad jis yra 6 km nuo Trakų prie Margio ežero. Tuo pat metu į pultą paskambino ir automobilio savininkas. Budėtojas bandė atnaujinti pavogto automobilio koordinates, bet ryšys su "Audi Allroad" nutrūko ir nebeatsinaujino.
Su teisėsauga susijęs prabangiu automobiliu važinėjęs vilnietis dėjo daug pastangų, kad surastų savo 2003 metų rugsėjo 27 dieną pavogtą transporto priemonę, bet neatgavo nei automobilio, nei jame likusių brangaus fotoaparato, drabužių bei nemenkos teisinės literatūros bibliotekos - Lietuvos Konstitucijos, Civilinio ir Baudžiamojo kodeksų bei universiteto studijų knygelės. UAB "Audiosistemos" vardu pirkto automobilio vagystė skaudžiai atsiliepė įmonei. Draudimas padengė tik kiek daugiau nei pusę automobilio vertės - 115 tūkst. litų. Praėjus dvejiems metams po vagystės įmonė bankrutavo ir buvo likviduota.
Siurrealistinis vaizdelis
Panašų siurrealistinį vaizdą - iš kiemo su neįjungtu varikliu tolstantį, garsiai signalizuojantį ir šviesomis mirksintį automobilį - įsiminė ne vieno prabangaus automobilio savininkas, gilią naktį išgirdęs suveikusią signalizaciją ir puolęs prie lango. Kad ir kaip žmonės būtų skubėję, kad užkirstų kelią pagrobėjams, skambinę į policiją ar patys bandę vytis vagis, prestižines transporto priemones atgauti sugebėjo tik nedaugelis. Kad ir kur būtų pavogti automobiliai, kuriems apsaugoti savininkai negailėjo lėšų moderniausioms signalizacijos ir apsaugos priemonėms, palydovinei sekimo sistemai, jie jau po kelių minučių dingdavo tarsi į vandenį, išsijungdavo net slaptose vietose įtaisytos apsaugos sistemos.
Atrodė, kad automobilių vagys - tarsi fokusininkai, matomus dalykus paverčiantys nematomais, nutildantys neprieinamose vietose paslėptą signalizaciją ir pradingstantys kartu su brangiu grobiu. Jiems nesutrukdydavo net tvoros - jas kartais tiesiog išpjaudavo. Taip atsitiko 2003 metų rugpjūtį vagiant 33 tūkst. litų kainavusį "Mercedes Benz Vito", nakčiai paliktą saugomoje aikštelėje Birštone. Sargas net neišgirdo, kaip buvo išpjauta metalinių juostelių tvora ir nuvarytas prie jos stovėjęs automobilis.
Tų pačių metų rugsėjo 10 dieną iš gyvenamojo namo kiemo Trakų rajone pradingo beveik 100 tūkst. litų kainavęs naujas "Toyota RAV4". Vagių nesustabdė rakinami kiemo vartai - jie buvo išlaužti išstumiant.
Susivienijo dvi gaujos
2002 metais Lietuvos kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo vyriausiosios valdybos pareigūnai jau neabejojo, kad įžūlios itin aukštos kvalifikacijos vagystės - gerai organizuotų gaujų darbas. Vėliau paaiškėjo, kad per šimtą automobilių pavogė dvi gaujos. Vienai vadovavo vilnietis Dainius Sorakas, o kitai kaunietis Daumantas Staniulis. Kartais abi gaujos susivienydavo, kad įvykdytų itin sudėtingą vagystę.
Abiejų gaujų išskirtinė savybė - lygybės principas, kurio laikytasi dalijantis už pavogtą automobilį gautus pinigus. Kiekvienas gaudavo po lygiai, atsižvelgiant į atliktą darbą. Dalis pinigų buvo atidedama "gamybinėms išlaidoms" - perprogramavimo įrangai pirkti, sugadintų automobilių remontui, vagystėms naudojamo savo automobilių parko išlaikymui.
Mašinvagių gaujas pavyko sulaikyti ir įrodyti kelias dešimtis jų padarytų vagysčių atlikus didžiulį operatyvinį darbą, ilgą laiką fiksuojant gaujos narių pokalbius telefonu, filmuojant jų susitikimus slaptuose garažuose.
Pirmoji buvo sulaikyta D.Sorako gauja. 2002 metų lapkritį LKPBONT pareigūnai, sėkmingai bendradarbiaudami su Vilniaus apygardos prokuratūra bei pasitelkę greitojo reagavimo rinktinės "Aras" pareigūnus, įgyvendino ilgalaikį operatyvinį tyrimą dėl prabangių automobilių vagysčių Vilniaus mieste bei apylinkėse. Slaptos operacijos metu su įkalčiais - gabenant ką tik pavogtą Olandijos piliečiui priklausantį automobilį "Audi A3", buvo sulaikyti septyni asmenys. Šeši iš jų anksčiau buvo teisti - vilniečiai Andrejus Motuzas (gim. 1972 m.), D.Sorakas (gim. 1968 m.), Romualdas Palionis (gim. 1972 m.), Sergejus Choroškinas (gim. 1973 m.), Leonidas Žemys (gim. 1960 m.), klaipėdietis Vidas Nastys (gim. 1970 m.). Iš sulaikytųjų neteistas tik Miroslavas Baniuševičius (gim. 1961 m.). Kartu su žinomais nusikaltėliais buvo sulaikyti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Apsaugos policijos skyriaus policininkai Viktoras Vasilevskis (gim. 1966 m.) ir Andžejus Krupovičius (gim. 1977 m.).
L.Žemys, pravarde Brežnevas, ir D.Sorakas, pravarde Danila, buvo vieni pagrindinių grupuotės įkūrėjų, anksčiau veikę demaskuotoje "Davydo" nusikalstamoje grupuotėje. Atlikę bausmes, 2000 metais jie išėjo į laivę ir iškart ėmėsi senojo amato.
Tirdama D.Sorako vadovaujamos gaujos nusikalstamą veiklą policija gavo operatyvinės informacijos apie D.Staniulio gaują, veikusią kur kas platesniu mastu Lietuvoje ir Europos valstybėse.
Akistata su vadeiva
Mašinvagių paslaptys po truputį pradėjo skleistis jiems patyrus kelias nesėkmes. 2003 metų lapkričio 4-osios naktį buvo sklandžiai pavogta 130 tūkst. litų vertės "Toyota Land Cruiser", nakčiai paliktas gyvenamojo namo kieme Elektrėnuose. Savininkas automobilį, kuriame buvo įjungta palydovinė ir papildoma signalizacija, kieme dar matė 2 val. nakties, o po pusantros valandos jį iš miego pažadino policijos skambutis. Suveikė vagiamo automobilio palydovinė signalizacija, tačiau kieme "Toyotos" nebebuvo.
Šį kartą vagims nepavyko iškart išjungti palydovinės signalizacijos, todėl policija žinojo, kuria kryptimi velkamas automobilis. Trakų rajono PK pareigūnai, išskubėję ieškoti pavogtos transporto priemonės, kelyje netoli Tiltų kaimo pamatė stovintį pavogtą visureigių karalių, o prie jo dar vieną automobilį ir du vyrus. Kol policija, šviesdama ilgųjų šviesų žibintais, priartėjo prie pagrobėjų, iš pavogtojo visureigio suspėjo iššokti prie vairo sėdėjęs vyriškis, skubiai buvo atkabintas trosas nuo abiejų automobilių, vienas iš trijulės įšoko į neatpažintą vagių automobilį ir nuvažiavo, o kiti du spruko į mišką, nepaisydami policininkų reikalavimų ir įspėjamųjų šūvių į viršų.
Likę budėti ant kelio pareigūnai paryčiui pamatė gaujos vadeivos veidą, bet niekas nežinojo, kad tai jis. Pareigūnai sustabdė nuo Tiltų kaimo važiuojantį tamsios spalvos prabangų automobilį ir patikrino vairuotojo dokumentus. D.Staniulio pavardė jiems nieko nesakė, ir vyriškis nuvažiavo toliau.
Tai buvo tas pats D.Staniulis, pravarde Storas, jau kartą teistas už brangaus automobilio vagystę Palangoje, bet negavęs realios laisvės atėmimo bausmės. Tai jis sugebėjo gaujos darbą organizuoti taip, kad kiekvienas žinojo savo pareigas ir nenuilsdamas jas vykdė.
Tiesa, D.Staniuliui neteko ilgai važinėtis komfortišku automobiliu. 2004 metų kovą jis buvo suimtas su kitais gaujos nariais. O 2004 metų balandžio 14-ąją D.Staniulis rastas negyvas iš suplėšyto rankšluosčio pasidarytoje kilpoje Laisvės atėmimo vietų ligoninės kameroje. Priešmirtinio raštelio jis nepaliko. Oficiali versija - savižudybė.
Tačiau abejonių, ar tikrai D.Staniulis savo noru pakėlė prieš save ranką, tebelieka. Jo mirtis labai patogi vogtų automobilių perpardavėjams ir užsakovams, prisidengusiems klestinčių verslininkų įvaizdžiu. Mirus D.Staniuliui taip ir liko neišaiškinta, iš kur vagys gavo konfidencialią informaciją apie slaptas automobilių saugos sistemas, instrukcijas, kaip perprogramuoti kompiuterius, kas užsakydavo pavogti tam tikros markės automobilius, kaip jie būdavo realizuojami, kokie veikė ryšiai su užsienio kriminalinėmis grupuotėmis.
UAB
Abiejų gaujų nariai veikė taip, tarsi būtų sukūrę UAB "Vogtas automobilis", kurioje buvo įdiegta ne tik griežta organizacinė struktūra ir darbų pasiskirstymas, bet dirbo ir itin aukšto lygio specialistai.
Kiekvienas nusikaltimo dalyvis tiksliai žinojo savo pareigas. Vieni žvalgydavosi ieškodami brangių automobilių, sekdami juos. Kiti išsinuomodavo garažus, kur būdavo paslepiamos pavogtos transporto priemonės, nuolat keisdavo juos, kad nebūtų susektos slaptavietės. Treti likdavo sargyboje, kad suspėtų perspėti automobilį vagiančius bendrininkus dėl pavojaus. Saugantiesiems būdavo patikima ir radijo stotelė, kuria jie klausydavosi policijos pokalbių. Tai ne kartą padėjo vagims išvengti sulaikymo - jie arba pasukdavo kitu keliu, nei važiavo policijos automobiliai, arba pasprukdavo, palikę savo grobį ant kelio.
Vagysčių sėkmės paslaptis - įgyti konfidencialūs duomenys ir instrukcija apie gamyklinę signalizaciją, įrengtą įvairių markių automobiliuose. Brangios, per palydovus kontroliuojamos apsaugos sistemos automobilio savininkui turėjo būti tarsi garantija, kad jo automobilio pavogti neįmanoma. Tačiau šios unikalios sistemos turėjo esminį trūkumą - to paties modelio automobiliuose jos visuomet būdavo įrengiamos toje pačioje slaptoje vietoje.
Žinantieji šią slaptavietę signalizaciją išjungdavo elementariai, vadovaudamiesi rusiška patarle "Protiv loma net prijoma" ("Nuo laužtuvo neapsisaugosi"). Tiksliai žinodami vietą, vagys pragręždavo automobilio sienelę ten, kur buvo sirena, ir sugadinę ją išjungdavo.
Gauja buvo surinkusi puikią kolekciją visrakčių, palydovinio GPS ryšio slopintuvų, automobilių imobilizatorius perprogramuojančią įrangą, signalizacijos kodų nuskaitymo įrenginių. Jie netgi įsigijo galingą visureigį "Audi V-8", kuriuo vogtus automobilius nutempdavo į iš anksto išsinuomotą garažą. O ten darbavosi puikūs automobilių žinovai. Vienas jų pervirindavo automobilių identifikacinius numerius, sumontuodavo, pakeisdavo signalizacijų sistemas. Kitas, vadinamas Kulybinu, sutaisydavo pavogtus automobilius, pašalindavo įsilaužimo pėdsakus.
Automobilių vagių užsakymus, patys to nežinodami, vykdė ir spynų meistrai - bet kuriuo nakties metu atvykę į ištisą parą V.Kudirkos gatvėje Vilniuje dirbusią UAB "Silka" raktų dirbtuvę, jie pasigamindavo naują automobilio raktą pagal atspaudą iš išimtos spynelės.
Saugojo policininkai
Anksčiau pradėjusiai veikti ir anksčiau demaskuotai, 2002 metų lapkritį už grotų susodintai D.Sorako gaujai už atlygį padėdavo du Vilniaus VPK Apsaugos policijos skyriaus pareigūnai V.Vasilevskis ir A.Krupovičius.
2002 metų kovo 7 dieną 4 val. ryto, kai Baltupių gatvės gyventojai dar saldžiai miegojo, D.Sorakas, L.Žemys ir A.Motuzas išdaužę 54 tūkst. litų vertės automobilio "Audi A4" langą bandė pavogti jį. Tarnybiniame automobilyje VAZ 2106 budėję V.Vasilevskis ir A.Krupovičius klausėsi tarnybinės radijo stoties ir išgirdę, kad apie įsilaužimą į automobilį jau pranešta policijai, perspėjo sėbrus. Šiems pavyko pasprukti anksčiau, nei atvyko pareigūnai.
Po savaitės, kovo 15 dieną, apie 3 val. nakties V.Vasilevskis su A.Krupovičiumi vėl talkino mašinvagiams. Šį kartą Vilniuje, Vaitkaus gatvėje, buvo pavogtas 70 tūkst. litų vertės "Volkswagen Passat" ir paslėptas išnuomotame garaže Vilniaus rajone. Po mėnesio šį automobilį surado pasieniečiai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, mašinvagiams nespėjus automobilio slaptais keliais pergabenti į Baltarusiją.
Pavogtus automobilius D.Sorako gauja kartais parduodavo už juokingą kainą. 2002 metų rugpjūčio 9 dieną Vilniuje pavogtą 93 tūkst. litų vertės "Volkswagen Sharan" po kelių savaičių pardavė už 10 tūkst. litų nenustatytam pirkėjui. Tų pačių metų rugpjūčio 22 dieną B.Sruogos gatvėje pavogtą 42 tūkst. litų vertės "Škoda Fabia" vagiliai pardavė už 8 tūkst. litų. Rugpjūčio 26-ąją Vokiečių gatvėje pavogę 46 tūkst. litų vertės "Volkswagen Golf", vagiliai vėliau jį pardavė už 12 tūkst. litų. Rugsėjo 3 dieną pavogę Braškių gatvėje stovėjusį 111 tūkst. litų vertės "Škoda Superb", vėliau pardavė už 24-28 tūkst. litų.
Paslaptys išaiškėjo
Sulaikius gaujos narius paaiškėjo daugelis iki tol nuostabą kėlusių dalykų. Birštone, kur "Mercedes Benz Vito" pagrobtas iš saugomos aikštelės, darbavosi Tomas Varnas, Audrius Večerinskas ir Sergejus Anufrijevas. 2003 metų rugsėjo 1-ąją apie 1 val. nakties atvykę prie aikštelės, jie jau žinojo savo pareigas. T.Varnas stebėjo aplinką automobilių saugojimo aikštelėje, S.Anufrijevas - gatvę, o A.Večerinskas persuko automobilio vairuotojo durelių ir paleidimo spyneles. Tada kartu su T.Varnu žirklėmis iškirpo dalį tvoros, A.Večerinskas su S.Anufrijevu išstūmė automobilį pro spragą į gatvę, prikabino prie T.Varno vairuojamo "Mitsubishi Galant" ir nutempė "Mercedes" į garažą Vievyje. Nuo Birštono iki Vievio nemažas kelio gabalas, bet niekam nesukėlė įtarimo naktį lynu velkama transporto priemonė. Po kelių savaičių automobilis buvo parduotas degalinėje prie Vilniaus-Klaipėdos kelio.
Stengdamiesi kuo mažiau sugadinti vagiamus automobilius, kad lengviau būtų pašalinti nusikaltimo pėdsakus, vagys įsigudrino iš anksto pasigaminti automobilių raktus. Taip buvo vagiant "Toyota RAV4" Trakų rajone. Išsukę automobilio spynelę vagys vidurnaktį nuskubėjo į Vilnių, kur ant Tauro kalno veikusioje raktų dirbtuvėje jiems buvo pagamintas raktas. Tada jie sugrįžo į Trakų rajoną. Sodybos savininkai nė nejuto, kad kieme intensyviai ruošiamasi pagrobti jų automobilį. A.Večerinskas atrakino automobilį ir paleidimo spynelę, S.Anufrijevas "Toyota" prikabino prie T.Varno vairuojamo "Audi V-8" ir nutempė ją į išnuomotą garažą Vievyje. Abu automobilius lydėjo trečias - S.Anufrijevo vairuojamas "Mitsubishi Galant".
O vėliau viskas vyko įprastu būdu - gaujai dirbantis meistras išmontavo automobilio signalizaciją, įstatė perprogramuotą kompiuterį. Po kelių savaičių pavogtoji "Toyota" buvo parduota nežinomiems pirkėjams.
Ši trijulė darbavosi ir pavagiant "Audi Allroad" Trakų rajone. S.Anufrijevas ir T.Varnas skirtingose vietose stebėjo aplinką, o A.Večerinskas specialiu prietaisu ištraukė "Audi Allroad" durelių spynelę, nustatė jos kodą ir sėdo prie vairo. S.Anufrijevas vagiamą automobilį prikabino prie T.Varno vairuojamo "Audi V8" ir nutempė į Tiltų kaime esantį angarą. Kelionės metu vogtame automobilyje veikė prietaisas, slopinantis palydovinės signalizacijos bangas. Abi mašinas lydėjo D.Staniulis automobiliu BMW 530D.
Lygiai taip pat Elektrėnuose pavogtas visureigių karalius "Toyota Land Cruiser". Ištraukę bagažinės spynelę ir pagal ją pasigaminę raktą, vagys atidarė automobilį. Jie pasirūpino, kad nebūtų greitai pavyti - pradūrė tame pačiame kieme stovinčio kito automobilio padangas. Visureigis turėjo būti paslėptas Tiltų kaime esančiame angare, tempiant buvo išjungta jo signalizacija. Tačiau palydovinė apsaugos sistema jau buvo pasiuntusi signalą policijai, tad vagims teko bėgti palikus automobilį.
Nesėkmių ruožas
2003 metų rudenį D.Staniulio gaują pradėjo persekioti nesėkmės. Lapkričio 3-iąją ant kelio teko palikti "Toyota Land Cruiser", lapkričio 24-ąją vagys spruko nesuspėję pavogti BMW 525, stovėjusio Vilniuje, Pajaujos gatvėje, per raciją išgirdę apie atvykstančią policiją. Lapkričio 26-ąją netoli Elektrėnų esančioje poilsio bazėje pavogę 75 tūkst. litų vertės "VW Transporter Kombi Maktuniversal" ir nutempę į Salininkų mokyklos kiemą, prarado grobį, nes vietos gyventoja, anksti rytą išvedusi pasivaikščioti šunį, pastebėjo įtartiną automobilį mokyklos kieme ir pranešė policijai.
O netrukus gaujos nariai, patys to nežinodami, tapo nuolatinio policijos stebėjimo objektais. Pareigūnai surinko nemažai įrodymų ir tik tada pradėjo sulaikymo operaciją.
2003 metų kovo 9-10 dienomis vienu metu Vilniuje, Kaune, Trakuose ir Vievyje LKPBONT padalinių pareigūnų bei vilniaus apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokurorų buvo sulaikyti penki nusikalstamo susivienijimo nariai - D.Staniulis (gim. 1972 m.), kartą teistas T.Varnas (gim. 1975 m.), penkis kartus teistas A.Večerinskas (gim. 1973 m.), anksčiau teistas Vitalijus Pavilionis (gim. 1972 m.), Veniaminas Šostakas (gim. 1967 m.). Buvo atlikta dešimtys kratų, aptikta ir paimta daug įvairių įkalčių, patvirtinančių įtariamųjų dalyvavimą nusikalstamoje veikloje. Nusikalstamo susivienijimo narių naudojamose patalpose buvo rasti aštuoni Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse pavogti prabangūs automobiliai "Mercedes Benz", BMW, "Toyota", "Rover", krovininis vilkikas "Volvo" su priekaba.
Sulaikę visą D.Staniulio gaują pareigūnai džiaugėsi neutralizavę ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Vokietijoje organizuotai veikusią automobilių vagių gaują, palaikiusią ryšius su Rusijos Federacijos Kaliningrado srities ir Baltarusijos organizuotų nusikalstamų grupuočių lyderiais. Pagrobti prabangūs automobiliai dažniausiai būdavo parduodami Rusijoje ir Baltarusijoje pasinaudojant turimais kriminaliniais ryšiais.
Sulaikius automobilių vagis nuolatinio finansavimo šaltinio neteko galingos Kauno ir Vilniaus nusikalstamos grupuotės, gaudavusios savo dalį iš mašinvagių.
Teismo slenkstis
D.Sorako suburta gauja 2006 metais buvo nuteista. 2009 metais keli šios grupuotės nariai buvo nuteisti už kitas, vėliau atskleistas automobilių vagystes. Abiejose bylose teismas pripažino, kad D.Sorakas įkūrė nusikalstamą susivienijimą ir su kitais asmenimis dalyvavo jo veikloje. Išnagrinėjus antrąją bylą D.Sorakui skirta griežčiausia 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, L.Žemiui 8 metai ir 6 mėnesiai, A.Motuzui 9 metai ir 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Kiti gaujos nariai, taip pat ir buvę policijos pareigūnai, gavo švelnesnes bausmes.
Tačiau teisiant D.Staniulio gaują teismų nuomonės išsiskyrė. Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad D.Staniulis su sėbrais veikė gaujoje. O Lietuvos apeliacinis teismas 2008 metų spalio 15 dieną paskelbė pareigūnus apstulbinusį sprendimą, kad mašinvagiai, kuriems inkriminuota daugiau negu 30 automobilių vagysčių, nebuvo susibūrę į gaują.
Toks kolegų sprendimas nustebino ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus. Trys LAT teisėjai Valerijus Čiučiulka, Vytautas Piesliakas ir Vytautas Greičius, šių metų gegužės 26 dieną išnagrinėję Vilniaus apygardos prokuratūros kasacinį skundą, konstatavo:
"Nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas apsiribojo deklaratyvia išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad buvo suburtas nusikalstamas susivienijimas ir T.Varnas, A.Večerinskas, S.Anufrijevas, V.Pavilionis bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas V.Šostak dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje. Darydamas šią išvadą apeliacinės instancijos teismas ją pagrindė ne kruopščia visų įrodymų analize, o pateikė savą BK 25 straipsnio 4 dalies teisinį vertinimą."
Apeliacinio teismo nuosprendį LAT panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.