Anot jo, praėjusių metų antro pusmečio duomenys rodo, kad dėl Lietuvą ištikusių finansinių ir ekonominių sunkumų labiausiai padaugėjo turtinių nusikaltimų, ypač smulkių vagysčių.
Manoma, jog šiemet daugės turtinių ir smurtinių nusikaltimų (plėšimų ir vagysčių iš butų, bankų, kitų kreditinių įstaigų), ekonominio pobūdžio nusikaltimų (nelegalios akcizais neapmokestinamų prekių apyvartos, kontrabandos), nusikaltimų finansams (netikrų pinigų, vertybinių popierių, mokėjimo instrumentų gaminimo).
Taip pat gali smarkiai padaugėti įmonių tyčinių bankrotų ir draudimo apgavysčių, turto prievartavimo, prekybos uždraustomis civilinėje apyvartoje prekėmis, prostitucijos, nelegalaus
lošimo verslo atvejų. Didėjant įsiskolinimams, stringant atsiskaitymams tarp bendrovių, galimas savavaldžiavimo ir skolų prievartavimo padažnėjimas.
Be to, gali būti padaroma Lietuvai iki šiol nebūdingų nusikaltimų, pvz., žmonių grobimų reikalaujant išpirkos.
Nusikalstamumas Neringoje išaugo daugiau nei triskart
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pernai buvo užregistruota 78 tūkst. nusikalstamų veikų (72 tūkst. nusikaltimų ir 6,1 tūkst. baudžiamųjų nusižengimų). Lyginant su 2007 m., nusikalstamumas išaugo 5,9 proc.
Daugiau nusikalstamų veikų pernai buvo užregistruota ir kitose Baltijos valstybėse. Tiesa, mūsų šalyje, lyginant su kaimynėmis, nusikalstama santykinai mažiau. 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje teko 2331 veika (užpernai – 2180), Latvijoje – 2530 (2437), Estijoje – 3780 (3441).
Nusikaltimų skaičius padidėjo visose Lietuvos apskrityse, išskyrus Šiaulių apskritį (čia sumažėjo 2,5 proc.). Didžiausias augimas užfiksuotas Tauragės ir Vilniaus apskrityse (atitinkamai 17,5 proc. ir 11,2 proc.).
Labiausiai nusikalstamumas išaugo Neringoje – net 234 proc., Lazdijų rajone – 63 proc., Ignalinos – 33 proc., labiausiai sumažėjo Biržų (21 proc.) ir Skuodo (10 proc.) rajonuose.
Kaip teigiama ataskaitoje, šių skaičių didėjimą labiausiai lėmė augantis vagysčių (13 proc.), turto sunaikinimo ar sugadinimo (20 proc.) ir nusikaltimų finansų sistemai (21 proc.)
skaičius. Dukart (104 proc.) padaugėjo turtinės žalos padarymo apgaule atvejų, 82 proc. – nusikaltimų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, 69 proc. – kreditinių sukčiavimų.
Beje, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų pernai užregistruota beveik 6 proc. mažiau. Kai kuriose vietose jų mažėjimas itin ženklus: Varėnos r. (62 proc.), Palangoje (57 proc.), Kretingos r. (54 proc.), Visagine (52 proc.), Neringoje (50 proc.). Šių nusikaltimų pastebimai padaugjo Druskininkuose (net 125 proc.), Zarasų r. (110 proc.), Kėdainių r. (108 proc.), Birštone (100 proc.), Ignalinos r. (92 proc.), Jonavos r. (71 proc.), Šilalės r. (88 proc.).
Plėšimų sumažėjo 9 proc., automobilių vagysčių – 13 proc., didelės vertės turto vagysčių – 16 proc., sunkių sveikatos sutrikdymų – 8 proc. Tačiau nužudymų padaugėjo 8,2 proc. Pernai Lietuvoje buvo užregistruota 333 nužudymai (2007 m. – 280), Latvijoje – 117 (119), Estijoje – 108 (104).
Daugėja viešosiose vietose padaromų nusikalstamų veikų (beveik 4 proc.), ypač Molėtų r. (154 proc.), Trakų r. (113 proc.), Neringoje (100 proc.). Nusikalstamų veikų, padaromų vienkiemiuose (daugiausia Marijampolės, Vilniaus, Kauno ir Utenos apskrityse), padaugėjo 7,6 proc.