Laukiama prekybos žmonėmis aukų skaičiaus didėjimo
Pernai TMO Vilniaus biuras ir nevyriausybinės organizacijos pagalbą suteikė 86 prekybos žmonėmis aukoms (pakartotinai pagalba buvo suteikta gerokai didesniam aukų skaičiui). 2007 metais tokių aukų buvo 56. Viso per 2004-2008 metus TMO Vilniaus biuras ir kitos pagalbą teikiančios organizacijos padėjo 429 prekybos žmonėmis aukoms. Manoma, jog tai sudaro mažiau nei 10 procentų realių prekybos žmonėmis atvejų.
Nors besikreipiančių pagalbos nukentėjusiųjų skaičius jau ir dabar auga, pagalbą teikiančios organizacijos sutaria, jog dėl krizės nukentėjusių žmonių skaičius šiemet gerokai padidės. Lietuvos Caritas vykdomo projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ koordinatorės Kristinos Mišinienės teigimu, 2009 metais į rizikos grupę patenka jau ir aukštą išsilavinimą turintys asmenys.
„Iki šių metų prekybos žmonėmis aukomis paprastai tapdavo jaunos mergaitės, augusios vaikų, globos namuose, vienišos mamos, dažnai anksčiau patyrę smurtinę prievartą. Tačiau dabar ir aukštą išsilavinimą, ir anksčiau pastovų darbą turėjusios moterys tampa prekybos žmonėmis aukomis, kurios iki šiol labai retai patekdavo į verbuotojų spąstus. Neabejotinai, šiemet nukentėjusiųjų skaičius žymiai skirsis nuo praėjusių metų, o aukos portretas bus daug spalvingesnis“, ¬ ¬– prognozuoja K. Mišinienė.
Verbuotojai išnaudoja teisines ir integracijos spragas
Nors per pastaruosius metus situacija pagerėjo ir teisėsaugos pareigūnai pradėjo daug rimčiau žiūrėti į prekybos žmonėmis problemą, tačiau teisinės spragos sudaro sąlygas nusikaltėliams išsisukti nuo bausmių.
Kaip pagrindines problemas TMO Vilniaus biuras ir nevyriausybinės organizacijos įvardija sudėtingą ikiteisminį procesą, liudytojų apsaugos sistemos nefunkcionalumą ir ilgai užtrunkantį bendradarbiavimą su užsienio teisėsaugininkais tarptautinių nusikaltimų atveju.
„Ikiteisminiai tyrimai trunka labai ilgai, dažnai 3-4 metus, ypač tais atvejais, kai tiriamas tarptautinis nusikaltimas ir būtinas duomenų keitimasis su užsienio pareigūnais. Tyrimo laikotarpiu aukos dažnai patiria spaudimą ir sulaukia grasinimų iš kaltinamųjų bendrininkų. Kadangi aukų, liudijančių teisme, apsaugos sistema Lietuvoje beveik neegzistuoja, išsigandusios aukos dažnai keičia parodymus, atsiima pareiškimus, pasitraukia iš bylų. Taip šiurkščius nusikaltimus padarę asmenys lieka nenubausti“, – pagrindines problemas įvardija K. Mišinienė.
2004-2008 m. laikotarpiu 104 prekybos žmonėmis atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas. Per tą patį laikotarpį nuteista 90 asmenų. Tačiau nusikaltėliams skiriamos bausmės, lyginant su pvz., Didžiąja Britanija yra simbolinės. 2008 metais nuteistiems 13 asmenų paskirta įkalinimo bausmė vos nuo 2 iki 8 metų. Didžiojoje Britanijoje bausmės už panašius nusikaltimus siekia iki 18 metų nelaisvės.
Ryškėja nauja tendencija – aukos parduodamos po kelis kartus. Tokios aukos patenka tarsi į atskirą subkultūrą. Jos sunkiai integruojasi visuomenėje, yra atstumtos, smerkiamos, todėl verbuotojai lengvai pasinaudoja jų pažeidžiamumu. Tai kelia opią problemą tiek visuomenei, tiek prekybos žmonėmis srityje dirbantiems specialistams.
Ryškėja naujos išnaudojimo formos
Nors tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje vyrauja prekyba žmonėmis seksualiniam išnaudojimui ir prostitucijai (Jungtinių Tautų (JT) ir JT narkotikų ir nusikaltimų ofiso duomenimis, 2008 metais 79 proc. prekybos žmonėmis atvejų sudarė seksualinis išnaudojimas, o 18 proc. priverstinis darbas), Lietuvoje dažnėja priverstinio įdarbinimo ir priverstinio įtraukimo į nusikalstamą veiklą atvejų, prekybos vaikais nusikaltimų.
2008 metais pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl išnaudojimo priverstiniam darbui. Kol kas Lietuvoje nebuvo nuteistas nei vienas prekybą vergiškam darbui organizavęs nusikaltėlis. Tačiau praktiškai tokių atvejų yra labai daug.
„Krizės sąlygomis gerokai padaugėjo žmonių, išvežtų vergiškam darbui, kurie ieško pagalbos. Tačiau tokie atvejai labai retai fiksuojami ir teismų nepasiekia. Tai parodo, jog daug žmonių vergiško darbo dar nepripažįsta ar dėl tam tikrų stereotipų nenori sieti su prekybos žmonėmis nusikaltimu“, – komentuoja TMO Vilniaus biuro vadovė Audra Sipavičienė.
Parduoti žmonės daug dažniau nei anksčiau yra įtraukiami į plėšimus, vagystes, kitokią nusikalstamą veiklą. Taip pat pradedami fiksuoti ir vaikų pirkimo ir pardavimo atvejai. 2008 metais pradėti du tokio pobūdžio ikiteisminiai tyrimai.
Krizės metu išnaudojimo formos darosi daug įvairesnės, o į verbuotojų pinkles patenka vis daugiau aukštą išsilavinimą turinčių žmonių, kurių anksčiau prekybos žmonėmis problema nepasiekdavo.
„Žmonės turėtų ypač atsargiai vertinti viliojančius pasiūlymus greitai ir lengvai užsidirbti, o besinaudojantys įdarbinimo tarpininkų paslaugomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar Lietuvos darbo biržos internetiniame puslapyje patikrinti, ar tokios įmonės yra legalios. Ieškančiam darbo asmeniui turi būti pateiktas darbo pasiūlymas, darbo sutartis, jis turi būti informuotas apie darbo pobūdį, apmokėjimo sąlygas, terminus. Vertėtų iš anksto pasidomėti, kur kreiptis svečioje šalyje išnaudojimo darbe atvejais, atsitikus nelaimingam atsitikimui“, – pataria A. Sipavičienė.
Papildoma informacija:
Pagrindinėmis tikslo šalimis išlieka Didžioji Britanija ir Vokietija. Londono Metropolitan policijos atlikto reido metu, kai buvo tikrinami 46 butai Londono Soho rajone, identifikuotos 55 prekybos žmonėmis aukos, iš kurių dauguma (10 asmenų) – lietuvės (kitos aukos: 9 iš Kosovo, 7 iš Britanijos, 5 iš Albanijos).
Net 34 proc. aukų yra nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus, 30 proc. bedarbių, 26 proc. studentų. 40 proc. aukų turi vaikų. 60 proc. pagalbos ieškojusių aukų savo ekonominę padėtį vertino kaip blogą arba labai blogą, tik 3 proc. savo ekonominę situaciją vertino gerai. 51 proc. aukų – iš 5 didžiųjų miestų, 30 proc. iš kaimo vietovių. Trečdaliu atvejų aukas parduoda seni ar nauji draugai, tik 9 proc. aukų teigė anksčiau nepažinoję jas pardavusių žmonių.
Palyginus kelerių metų duomenis, paaiškėjo, jog ypač aktuali tampa teisinė pagalba – jos poreikis kasmet didėja. Vis dėlto kaip svarbiausią pagalbą teikiantys socialiniai darbuotojai įvardijo psichologinę pagalbą (37 proc.), antroje vietoje – teisinė ir medicininė pagalba (po 34 proc. darbuotojų nurodė, kad ši pagalba buvo svarbiausia 2008 metais).
Iš per ketverius metus surinktų duomenų galima nupiešti tipinį prekybos žmonėmis aukos portretą. Tai būtų vieno iš 5 didžiųjų miestų gyventoja, moteris, iki 23 metų amžiaus, turinti vidurinį išsilavinimą, turinti vaikų ir bedarbė.
Priėmusi darbo pasiūlymą iš neseniai sutikto draugo ar draugės, ji tikisi gerai apmokamo darbo, patogaus nebrangaus buto gyvenimui svečioje šalyje, pasitiki „įdarbintojais“. Iš tiesų verbuotojai dažniausiai aukas verčia teikti seksualines paslaugas, moka minimalų arba visai nemoka atlyginimo, ima neproporcingai didelę nuomą už labai prastos sąlygos būstą, grasina aukai ir visas suteiktas paslaugas įvardija kaip aukos skolą. Ekonominės krizės metu potencialių aukų ratas platėja.