Pasvalio rajono savivaldybės teigimu, smegduobė atsivėrė ūkininko kviečių apsėtame lauke, maždaug 270 metrų atstumu nuo kelio Saločiai-Žadeikoniai ir apie 55 metrų atstumu iki Žadeikonių kapinių.

Manoma, kad smegduobė atsivėrė šių metų sausio pirmosiomis dienomis.

Pastaruoju metu smegduobė šiame rajone buvo atsivėrusi pernai gegužę, prie pat magistralės „Via Baltica", Pasvalio seniūnijoje, Auriliškių kaime. Eismas dėl įvykio nesutriko.

Žemė įsmuko ūkininko apsėtame lygiame lauke. Šios karstinės įgriuvos ilgis buvo 7 metrai, plotis - 5 metrai, gylis - 1,8 metro. Vandens gylis siekė 1,2 metro. Smegduobę pastebėjo pats ūkininkas.

Pasvalio krašte šie gamtos reiškiniai nutinka kasmet.

2007-siais smegduobė buvo atsivėrusi asfaltuoto kelio pakraštyje. Ji per kelias valandas buvo užversta žemėmis. Kartą smegduobė atsivėrė gyvenamo namo priestate. Buvo atvejis, kai didelė smegduobė atsivėrė, vos tik pro ją pravažiavo autobusas. Visais šiais atvejais nelaimių buvo išvengta.

Pasvalio rajone yra daugiau nei 1 tūkst. įvairaus dydžio smegduobių.

Lietuvos speleologų interneto svetainė skelbia, kad šalyje užregistruota daugiau nei 8500 smegduobių, o jos išsibarsčiusios didesnio nei 700 kvadratinių kilometrų ploto juostoje, besitęsiančioje nuo Latvijos pasienyje esančio Nemunėlio Radviliškio iki Vadaktų miestelio Panevėžio rajone.

Pagal smegduobių kiekį viename kvadratiniame kilometre labiausiai sukarstėjęs yra Biržų rajonas.

Čia viename kvadratiniame kilometre smegduobių priskaičiuojama nuo 20 iki 80. Kai kur (pvz. Karajimiškyje šalia Biržų, Ripeikiuose) viename kvadratiniame kilometre jų yra per 200 ir jos užima 30 ir daugiau procentų žemės paviršiaus.

Pasvalyje ir jo apylinkėse smegduobių yra mažiau. Nors tarp Pasvalio pietvakarinio pakraščio ir Mūšos bei prie pietrytinio miesto pakraščio yra plotų, kuriuose viename kvadratiniame kilometre irgi priskaičiuojama nuo 20 iki 80 smegduobių, pats miestas yra mažo sukarstėjimo teritorijoje, kurios viename kvadratiniame kilometre smegduobių yra mažiau 20.