Tėtis nebekalbėjo
Tik prieš trejetą dienų tėvą palaidojęs 28-erių vyriškis kalbėdamas apie Anapus iškeliavusį žmogų vis dar negali sulaikyti ašarų. Sūnus prisimena buvus ne vieną pranašišką ženklą, tik supratęs juos per vėlai. Ir lemtingą sausio 7-ąją išgirdus gatvėje kaukiant greitosios sirenas Tomui ramybės nedavė nelaimės nuojauta.
Vyras tądien pusryčiaudamas pro langą pamatė greitosios medicinos pagalbos automobilį, netrukus iš paskos kaukdami pralėkė du policijos ekipažai.
„Pasirodė, kad pirmąja važiuoja tėvas. Jo automobilį buvo galima atskirti iš kitų – visiškai naujas. Pagalvojau, kad nutiko kas nors rimto, ir puoliau skambinti tėčiui. Jis atsiliepė, bet nekalbėjo – telefone girdėjosi tik kaukiančios sirenos. Už penkių sekundžių tėtis padėjo ragelį“, – pasakoja T.Juknevičius.
Atvedė nuojauta
Jei tėtis tikrai tąkart buvo pakėlęs ragelį, sūnaus balsą jis girdėjo paskutinį kartą. Po pusvalandžio rajono poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vairuotojo telefonas jau buvo išjungtas.
„Pasirodė labai keista, nes tėtis niekada telefono neišjungdavo. Buvome sutarę, kad jei negalės kalbėti, neatsilieps, bet telefonas neturėjo būti išjungtas“, – teigė Tomas. Tačiau ir po pusvalandžio paskambinus R.Juknevičiui operatorė pranešdavo apie išjungtą telefoną. „Galvojau važiuoti į savo darbovietę pašerti ten laikomo šuns, o paskui – pas tėvą į darbą. Bet tokia stipri jėga pirmiausia traukė tiesiai į greitosios stotį“, – pasakojo Tomas.
Vyras prisimena tėvo darbovietės kieme nebuvus nė vieno greitosios ekipažo – stovėjo tik išrikiuotos nebeeksploatuojamos mašinos.
Sūnui apie tėvo žūtį pranešė tą pačią akimirką iš nelaimės vietos grįžusio ekipažo felčerės. „Jos net nustebo, kaip atvažiavau, kas man pranešė. O atvedė tik nuojauta“, – apie paslaptingą ryšį su žuvusiu tėvu pasakojo Tomas.
Jam teko sunkiausia dalia – apie brangaus žmogaus tragišką lemtį pranešti mamai, Vilniuje pirmame kurse verslo teisę studijuojančiam 23 metų broliui, seneliams. „Nors tėvas buvo žuvęs jau prieš gerą valandą, niekas nieko mums nepranešė, net policija nepaskambino. Jei ne aš pats, apie nelaimę gal dar tik po kelių valandų būtume sužinoję“, – stebėjosi T.Juknevičius.
Nelaimę pranašavo egzaminas
Sūnui iki šiol stovi akyse lavoninėje matytas klaikiai sumaitotas tėčio kūnas. „Įsivaizduokite, koks turėjo būti stiprus smūgis, jei net kareiviškas diržas nugaroje pusiau perplyšęs“, – pasakojo netektį išgyvenantis pašnekovas.
Nuo tėčio rankos Tomas nusisegė jam šventa relikvija tapusį laikrodį – kaskart į jį pažvelgus sūnų sušildys prisiminimai apie brangų žmogų. Vyrą stebina, kad vis dėlto tarp visų žuvusiojo daiktų jie taip ir neberado mobiliojo telefono.
T.Juknevičius pasakoja tik po tragedijos suvokęs, kad vis dėlto likimas jų šeimai siuntęs ne vieną perspėjantį ženklą. Prieš mėnesį iki žūties R.Juknevičius buvo išlaikęs greitosios medicinos pagalbos automobilio vairuotojui kas metai privalomą egzaminą.
„Tėtis guodėsi, kad tas egzaminas labai sunkus. Gal 7 ar 8 kartus jam teko perlaikyti. Tai buvo perspėjimas, kad tėčiui nereikia toliau to darbo dirbti. Bet jis su milžinišku atkaklumu jo siekė. Daugiau nei metus išdirbęs greitosios vairuotoju tėtis labai džiaugėsi savo darbu. Jam patiko padėti žmonėms, nuolatos judėti“, – pasakojo Tomas.
Prieš įsidarbindamas rajono poliklinikos greitosios vairuotoju R.Juknevičius su visa šeima darbavosi Airijoje stiklo fabrike.
„Aš jau gyvenu savarankiškai, pats turiu šeimą, bet mamą ir brolį išlaikė tėtis. Jų man labiausiai ir gaila. Brolis dar tik pirmakursis, buvo įsidarbinęs, bet prieš mėnesį darbo neteko“, – apie sunkią šeimos padėtį kalbėjo Tomas.
Kaltina policiją
Nors ir kokią skaudžią netektį išgyvena T.Juknevičius, jis nejaučia pykčio ir keršto į avarijoje greitosios darbuotojų būrį įsirėžusios ugniagesių cisternos vairuotojui 31-erių Ramūnui Šimkevičiui.
„Joks stebuklas – nei pinigai, nei kaltės laikymas, nei ašaros mums tėčio nebesugrąžins. Nematau tikslo neatleisti. Aš pats 12 metų vairuoju ir suprantu, kaip elgiasi slidžiame kelyje mašina. Suprantu, kad jis stengėsi išvengti tos tragedijos – nė vienas į žmonių būrį specialiai nevažiuotų. Tiesiog nuo šiol jis turėtų jausti, kad įgijo dar dvi šeimas – R.Drebicko šeima kenčia ne mažiau nei mes“, – mano žuvusiojo sūnus. T.Juknevičius teigė tenorintis vieno – kad mama ir brolis sulauktų tokios paramos, kokią gaudavo iš tėčio.
Vyras įsitikinęs, kad atsakomybę už įvykusią tragediją turėtų prisiimti ne tik ugniagesiai, bet ir policija. T.Juknevičiaus nuomone, jei aplinkkelyje susidūrus „Chrysler Concorde“ ir „Škoda Oktavia“ automobiliams policija būtų tinkamai užtvėrusi įvykio vietą, katastrofos būtų buvę galima išvengti. „Kiek žinau, greitoji atvažiavo greičiau nei policija. Netgi likusi filmuota įvykio medžiaga, kurioje mano tėvas dar gyvas. Policija privalėjo užtikrinti medikams saugias darbo sąlygas. Juk jie dirba taip susikaupę, kad aplinkui nieko nemato ir negirdi. Kiek žinau, šį kartą patys medikai netgi eismą reguliavo“, – įsitikinęs Tomas.
Apklaustas kaip liudininkas
Abu žuvusius vairuotojus R.Juknevičių ir Rimantą Drebicką siejo ne tik darbas rajono poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriuje. Abu vyrai kadaise ne vienerius metus kartu darbavosi ir bendrovėje „Aukštaitijos vandenys“. R.Drebicko žmonai Valei apie sutuoktinio žūtį dar per sunku kalbėti.
„Aš nieko dar negalvoju. Per daug man skaudi ta netektis“, – sunkiai žodžius rinko V.Drebickienė.
Pati turinti negalią, su šešiolikmete dukra viena likusi moteris rado jėgų atleisti ugniagesių automobilinės cisternos vairuotojui. „Suprantu, kad mano vyras irgi galėjo būti jo vietoje“, – savąjį pragarą išgyvenantį R.Šimkevičių užjaučia našlė. R.Drebickas, visą gyvenimą dirbęs Panevėžio rajono policijoje, greitojoje įsidarbino vos prieš kelerius metus. Vyras artimiesiems ne kartą yra minėjęs, kad gelbėti žmones jam labiau patinka nei gaudyti nusikaltėlius.
Tragedijos aplinkybes iš Panevėžio rajono policijos komisariato perėmė tirti Panevėžio apygardos prokuratūra. Jos atstovės spaudai Vidos Bielskytės teigimu, tiriamos visos nelaimės aplinkybės ir priežastys. Įtarimai dar niekam nepareikšti. Į gelbėtojų būrį įvažiavusio ugniagesių sunkvežimio vairuotojas R.Šimkevičius apklaustas kaip liudininkas.
Panevėžio rajono policijos komisariato viršininko pavaduotojas Gintautas Misiūnas žuvusiojo artimųjų policijai mesto įtarimų šešėlio nekomentuoja. „Mes negalime skelbti ikiteisminio tyrimo medžiagos. Viskas paaiškės tyrimo eigoje, o minčių galima visokiausių išsakyti“, – teigė G.Misiūnas.