Šiemet jau kilo 24 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 2 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai. Miestuose žuvo 87 žmonės, o kaimo vietovėse – 146. 24 gyventojai žuvo Vilniuje, 13 – Kaune, po 11 – Varėnos, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, po 9 – Kėdainių ir Ignalinos rajonuose.

Net 81 gyventojo žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 45 – neatsargus elgesys su ugnimi, 17 žmonių žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 15 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 60 gyventojų žuvimo priežastys tiriamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5477, arba 37 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, miškuose jų padaugėjo 55 proc., pievose 29 proc., o durpynuose net – 117 proc. Be to, 2,5 karto išaugo gaisrų skaičius pasėliuose, 1,6 karto dažniau degė ražienos.

2356 gaisrai (arba 16 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, 1206 kartus degė transporto priemonės (8 proc.), 1135 kartus – pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8 proc.), o 122 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).

Miestuose užgesinti 7980 gaisrų, o kaimo vietovėse – 6808. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko beveik 44 gaisrai. Ugnis sunaikino 635 pastatus, 359 transporto priemones, 8846 tonas pašarų, 14503 kv. m gyvenamojo ploto ir 17084 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 247 žmonių gyvybes, tarp jų 54 vaikų. Be to, nuo ugnies apsaugojo 1282 pastatus, 213 transporto priemonių, 386 gyvūnus.

Pagrindinė gaisrų priežastis: neatsargus elgesys su ugnimi

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8 proc.), žolės deginimas (7 proc.), neatsargus rūkymas (5 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (4 proc.). Be to, šiemet užregistruoti 379 padegimai (2,6 proc.), 348 gaisrai (2,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 1518 gaisrų (10 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 6700 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo beveik 10 proc. 3063 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1358 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 783 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose ir, panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 209 nukentėjusius gyventojus bei ištraukė 121 žuvusįjį.

Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, žuvusiųjų ir nukentėjusių autoavarijose šiemet gerokai mažiau. 411 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kur jie išgelbėjo 32 skendusius žmones bei ištraukė 159 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 188). Be to, ugniagesiams dar teko likviduoti 510 cheminių incidentų, 115 kartų surinkti gyvsidabrį, 47 kartus atlikti gelbėjimo darbus dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 382 gyventojus, tarp jų 37 vaikus.