Tolerancijos trūksta visiems
Anot Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos viršininko pavaduotojo Aleksandro Samulevičiaus, keliuose trūksta tolerancijos abiem eismo dalyvių pusėms. Vairuotojai nepaiso pėsčiųjų teisių, o pastarieji neretai nepasirūpina būti matomi, išvydę kitoje gatvės pusėje stovintį autobusą, lekia per gatvę nė neapsidairę, kartais prieš pat automobilį ar degant draudžiamam šviesoforo signalui.
„Dažnai vienareikšmiai kaltinti tik vairuotojo negalima. Kelių eismo taisyklėse parašyta, kad pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį, turėtų įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį, žodžiu, įsitikinti, kad tai saugu“, - teigė pareigūnas.
Tačiau plačiau į diskusiją apie vairuotojų ir pėsčiųjų kaltės dalį A. Samulevičius nesileidžia. Anot jo, ši diskusija būtų nevaisinga. Šiaip ar taip, jei vairuotojas teisingai pasirenka saugų greitį, jis turėtų spėti sustoti, net jei pėsčiojo nepastebėjo iš toli.
„Tiesa, kai žmogus apsirengęs tamsiais rūbais, prieš išbėgdamas į gatvę, jis turėtų labai gerai pagalvoti apie savo ir kitų saugumą. Taip pat nesuvokiama, kai už miesto žmonės tamsiu paros metu be jokių atšvaitų eina važiuojamąja kelio dalimi ir dar pagal transporto judėjimo kryptį. Pėstieji neįvertina ir kelio vingių, kurie juos slepia nuo vairuotojų“, - aiškino pareigūnas.
Ne tik teisės, bet ir pareigos
Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato eismo priežiūros tarnybos viršininkas Vytautas Černevičius pastebi, kad pavojingiausias laikas pėstiesiems – nuo lapkričio iki vasario pabaigos. Mat šiuo laikotarpiu didesnę paros dalį būna tamsu, dažni krituliai. Tačiau pašnekovas taip pat įsitikinęs, kad nemažai eismo įvykių nutinka ir dėl pėsčiųjų neatidumo ar jų atsainaus požiūrio į kelių eismo taisykles.
Anot tarnybos viršininko, žmogus, žengdamas į gatvę, turėtų įvertinti situaciją, užuot kalbėjęs mobiliuoju telefonu ar sprendęs kitus savo reikalus. Taip pat reikėtų į šalį atidėti savo principus. Mat dažniau nukenčia tie pėstieji, kurie būna taip įsitikinę savo teisumu – esą automobilis privalo juos praleisti, kad lenda vos ne po ratais.
„Pastebėjome, kad pėstieji nepasižymi nei kelių eismo taisyklių žinojimu, nei tolerancija vairuojantiems“, - sakė pašnekovas. Baudos pėstiesiems svyruoja nuo 50 iki 500 litų, priklausomai nuo pasekmių, tačiau standartiškai jie baudžiami 50-100 litų bauda.
Vis dėlto jei žmogus partrenkiamas pėsčiųjų perėjoje – paprastai kaltu pripažįstamas vairuotojas. Todėl pareigūnas pataria prie kiekvienos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį.
Nesirūpiname nei savimi, nei kitais
„Dar viena problema, kad lietuviai turi įprotį rengtis tamsių spalvų drabužiais. Vasarą visiems linksmiau, visi įvairiaspalviai, o rudenį, užuot pagerinę sau nuotaiką, rengiasi gedulingai. Nuotaika juoda, oras juodas ir pėsčiasis juodas“, - šmaikštavo pareigūnas.
Tamsiu paros metu, ypač kai dulkia lietus, į akis krinta menkas mūsų miestų gatvių apšvietimas. Jei naujose vietose projektuojamos perėjos dar kiek labiau apšviečiamos, prie senesnių gali net žibinto nebūti.
„Kasmet mes surenkame duomenis apie gatvių apšvietimą – kuriose vietose lempos perdegė, kur reikia įrengti apšvietimą, nes atsirado naujas kelias. Informaciją perduodame savivaldybei. Toliau jau jų darbas padėtį taisyti. Pastebėjome, kad būna ir taip, kad apšvietimas prie perėjos tarsi ir įrengtas, visos lempos dega, tačiau vis tiek tamsu. Tokių atkarpų sostinėje yra nemažai, kad ir, pavyzdžiui, Ukmergės gatvėje“, - pastebėjo V. Černevičius.
Anot pareigūno, avaringiausios vietos – miesto pakraščiuose. Čia ir gatvės mažiau apšviestos, ir automobilių greičiai didesni. Savivaldybei pradėjus taupyti, kai tamsiu paros metu užgesinamas kas trečias žibintas, situacija gali tik blogėti. Dar blogesnė padėtis mažesniuose miesteliuose, kurie, V. Černevičiaus žiniomis, naktį visiškai skendi tamsoje.
Vienintelis išsigelbėjimas tokiu atveju – atšvaitai. Šiuo metu jų yra visokiausių rūšių ir formų – prisegami, prikabinami, prilipdomi, tačiau bene efektyviausi, anot pareigūno, apyrankės formos atšvaitai ant rankos.
„Pagal tai, kiek atšvaitų išdalinome, kiekvienas pėsčiasis jų galėtų turėti po 4-5, tačiau visi jie „nugula“ kažkur į stalčių. Kol miestelyje ko nors neužmuša, kiti nesirūpina savo saugumu. Jei žmogus sau nebrangus, tegu nebūna abejingas kitų atžvilgiu. Juk vairuotojas, partrenkęs žmogų, patiria didžiulį šoką. Jam padaroma ir moralinė, ir materialinė žala“, - įsitikinęs pareigūnas.
Dėl naujausių tendencijų pareigūnai sunerimę
Pernai metų duomenimis, pagal avarijų rūšis sostinėje daugiausia įvykių registruota, kai automobiliai užvažiuoja ant pėsčiųjų. Šie eismo įvykiai sudarė beveik 50 proc. visų avarijų.
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos duomenimis, šiemet per tą patį laikotarpį, lyginat su pernai metais, nukentėjusių pėsčiųjų skaičius sumažėjo 32 proc. Taip pat mažiau ir kitų eismo įvykių. Anot A. Samulevičiaus, tam turėjo įtakos sugriežtintos baudos už eismo taisyklių pažeidimus bei išplėtota socialinė reklama, raginanti kelyje elgtis saugiai.
Nepaisant to, pastaruoju metu ir vėl sužalotų pėsčiųjų, kurie partrenkiami tiek perėjose, tiek neleistinose pereiti gatvę vietose. „Vakar mieste registruoti net 8 įvykiai, kurių metu sužaloti žmonės“, - teigė V. Černevičius.
Reaguodami į pavojingą padėtį pareigūnai pradėjo budėti prie sankryžų – bus stebima, kaip elgiasi tiek pėstieji, tiek vairuotojai. Tokia akcija vyks ir Kaune, kur per vieną dieną buvo partrenkti net 9 pėstieji.
Šiais metais Kauno pareigūnai nubaudė 11 561 pėsčiųjų, pažeidusių Kelių eismo taisykles, dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 89 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti žmonės. Taip pat 4 868 vairuotojai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo sustoti prieš pėsčiųjų perėją, dėl jų pareigų pėstiesiems nevykdymo, 150 atvejų buvo sužaloti žmonės. Iš viso šiemet ik spalio mėnesio registruota apie 15 tūkstančių pažeidimų, kuriuos padarė pėstieji.