Teisiamasis pasakojo, kad sustojus vienoje Olandijos automobilių aikštelėje prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis ir paklausė, ar vairuotojas negalėtų nuvežti į Lietuvą siuntinėlį kanapių. Atsilaikyti prieš pasiūlytą 2 tūkst. eurų atlygį buvo sunku.

Išgirdęs teigiamą atsakymą nepažįstamasis atnešė du maišelius. A.Loiba dievagojosi nesidomėjęs, kas juose. Nesuprasdamas, kad prieštarauja pats sau - kas siūlys tokius pinigus už nieką? Teisme vyras įrodinėjo nežinojęs, jog Lietuvoje kanapės draudžiamos - Europoje jos legalizuotos. "Iš kur paprastam žmogui žinoti, kurios kanapės pramoninės, o kurios - laukinės?" - tęsė jo mintį advokatas.

Gynėjas taip pat priminė Liuksemburgo teisingumo teismo išaiškinimą, kurio pagrindu neseniai išteisintas vienas Lietuvos ūkininkas, auginęs pramonines (arba pluoštines) kanapes, - tokios Europos Sąjungoje nėra draudžiamos. Kaltinimą palaikantis prokuroras kontrargumentavo, jog Lietuvos įstatymai, draudžiantys disponuoti kanapėmis, kad ir kokios rūšies jos būtų, dar nepanaikinti.

Tačiau maišeliuose, kuriuos reikėjo nuvežti į vieną pakaunės aikštelę, mėgstamą tolimųjų reisų vairuotojų iš Latvijos, buvo ir heroino bei amfetamino. Šie kvaišalai aptikti atsukus skydelį virš priekinio kabinos stiklo. Ir tai, anot prokuroro, akivaizdus įrodymas, kad vis dėlto žinota, už ką įbrukti tie 2 tūkst. eurų.

A.Loiba įkliuvo vos kirtęs valstybės sieną. Advokatas dar bandė gelbėti ginamąjį medikų pažyma apie stuburo negalavimus. Neva jis gali sutrupėti. Tačiau teisėjas šį pretekstą skirti A.Loibai su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę atmetė - stuburo ligos neįtrauktos į sąrašą ligų, atleidžiančių nuo realios laisvės atėmimo bausmės.

Už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotikų gresia įkalinimas nuo 10 iki 15 metų. A.Loibai skirta minimali bausmė - jis teisiamas pirmą kartą ir nuoširdžiai gailisi.