Kazachstano piliečiai į Lietuvą plūsta pirkti automobilių. Anksčiau tai buvo paprastas verslas – jie gaudavo iš savo šalies banko paskolą, atvažiuodavo į Lietuvą, nusipirkdavo automobilių ir grįždavo namo, juos parduodavo ir vėl skubėdavo atgal. Tokiam verslui labiausiai tiko Kaunas, nes jo turgus yra netoli geležinkelio rampos, kur labai patogu krauti automobilius ir juos gabenti į Kazachstaną.
Iš šio biznio šildėsi ir vis dar šildosi prie pat geležinkelio rampos esančio Palemono gyventojai – jie nuomoja kazachams kambarius bei kiemus nupirktiems ir dar neišgabentiems automobiliams laikyti.
Tačiau situacija ėmė keistis maždaug prieš metus. Sutapimas: ekonominė krizė Kazachstane, Kirgizijoje, Uzbekistane paveikė ir bankus, kurie nustojo teikti paskolas savo tėvynainiams. Tuomet jie į Lietuvą pradėjo gabenti nemenkus kiekius narkotinių medžiagų. Čia jas parduoda, gauna pinigų ir perka automobilius.
Viena tokia Kazachstane gimusių Rusijos piliečių byla šiuo metu dar nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme. Pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Aido Lauritėno, kazachai kaltinami įvežę į Lietuvą 4,5 kg heroino.
Tai ne vienintelis atvejis, kai su kvaišalais sulaikomi būtent atvykusieji pirkti automobilių.
Broliai sumušė rekordą
Prieš porą metų Lietuvoje nuskambėjo kauniečių brolių Andrejaus ir Vitalijaus Tokerių disponavimo narkotikais byla. Pagal narkotikų kiekį ji ilgą laiką buvo vadinama rekordine byla – jų garaže rastų kvaišalų kaina juodojoje rinkoje galėjo siekti 2 milijonus litų. Jaunesnysis brolis Kauno technologijos universiteto studentas Vitalijus Tokeris už šį nusikaltimą buvo nuteistas jau anksčiau, teismas jam skyrė net dvylika metų laisvės atėmimo.
Tuomet vyresnysis brolis Andrejus pasislėpė nuo teisėsaugos užsienyje ir buvo surastas Olandijoje tik praėjusiais metais. Dabar jis jau Lietuvoje. Kauno apygardos teisme netrukus bus pradėta nagrinėti didelio rezonanso visuomenėje sulaukusios bylos kita dalis. Manoma, kad pagal narkotikų disponavimo mastą brolių Tokerių dar niekas neaplenkė. Tačiau pretendentų į naujus rekordus yra. Lietuvoje atrasta nauja pasipelnymo narkotinėmis medžiagomis aukso gysla.
Narkotikai sienų neturi
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) operatyvininkas (nenorėjęs viešinti savo pavardės) VL pasakojo, kad Lietuvos pasieniečiams taip pat tenka susidurti su narkotikus bandančiais įvežti kontrabandininkais. Nors pasieniečių darbas nėra tiesiogiai susijęs su kitų šalių piliečių vežamų daiktų tikrinimu (tai muitinės funkcija), vis dėlto tenka padėti policijai realizuojant turimą operatyvinę informaciją. VSAT pareigūno teigimu, heroino, kokaino, marihuanos dažniau bandoma įvežti būtent iš Kazachstano. Šios šalies piliečiams narkotikus tiekia afganistaniečiai. Iš Skandinavijos valstybių, taip pat Olandijos, Belgijos į Lietuvą dažniau bandoma įvežti sintetinių narkotikų – amfetamino, ekstazio tablečių.
Tačiau narkotikų kelias neveda tik į Lietuvą. Jis eina ir iš Lietuvos. Pasak operatyvininko, Lietuvoje vis atsirandančios narkotikų gamybos laboratorijos aprūpina ir užsienį. Ypač Skandinavijos šalyse gyvenančius mūsų tautiečius, Baltarusiją, Rusiją.
Keliai – vis tie patys
Jau keleri metai nesikeičia keliai, kuriais į Lietuvą bandoma įvežti narkotikų. Pasak Lietuvos muitinės atstovo spaudai vyr. inspektoriaus Gedimino Kulikausko, sintetinių narkotikų dažniausiai įvežama iš Vakarų Europos, ypač – Nyderlandų.
Pasak vyr. inspektoriaus G.Kuli-kausko, pastarųjų dvejų metų tendencijos rodo, kad vis dažniau augalinius narkotikus – marihuaną ir haliucinogeninių medžiagų turinčius grybus – mėginama auginti ir Lietuvoje.Kol kas negalima teigti, kad kontrabandos faktų smarkiai daugėtų. 2007 m. Lietuvos muitinėje dėl narkotinių medžiagų kontrabandos pradėta 17 ikiteisminių tyrimų, šiemet per 9 mėnesius – 12.
Jaunimas svaiginasi amfetaminu
Teisėsaugos darbuotojai kasdien susiduria su narkotikų verslu. Kvaišalai platinami visur – nuo mokyklų iki turgaus. Šiandien miestuose net ir taksistai bet kuriuo paros metu gali nuvežti į narkotikų gamybos ir platinimo tašką, tik turėk už ką pirkti. Kovoti su šiais reiškiniais yra tas pat, kaip kovoti su vėjo malūnais, todėl šių nusikaltimų tyrimu ir jų prevencija užsiimančios tarnybos pirmiausia taikosi į narkotikų gamintojus, platintojus, įvežėjus, o ne į vartotojus.
Amfetaminas yra gaminamas ir Lietuvoje. Policija nuolat demaskuoja vis atsidarančius narkotikų fabrikėlius. Amfetamino gamyba nėra sudėtinga. Ši sintetinė miltelių pavidalo narkotinė medžiaga, kaip ir ekstazio tabletės, kurios kartais taip pat gaminamos ir mūsų šalyje, labai populiarios tarp jaunimo. „Jūs pažiūrėkit į jaunimą klubuose – visi geria tarsi kokokolą, tačiau tampa vis linksmesni, aktyvesni, – su VL patirtimi pasidalijo Lietuvos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Lauritėnas. – Iš tiesų šiame gaiviajame gėrime ištirpinamas amfetaminas arba juo tiesiog užgeriamos ekstazio tabletės“.
Kodėl policija nesilanko tokiuose klubuose ir neužkerta kelio narkotikų vartojimui? Ogi todėl, kad tai tik šio reiškinio „gėlytės“. Kur kas svarbiau rinkti „uogeles“ – sunaikinti platinimo, gamybos objektus, užkirsti kelią narkotikų įvežimui į šalį.
Nevykęs precedentas
Keistą precedentą Lietuvoje sukūrė Radviliškio rajono ūkininko byla. Jis buvo apkaltintas kanapių auginimu, tačiau teismui kreipusis į ekspertus paaiškėjo, kad šios kanapės pagal Europos Sąjungos standartus gali būti laikomos pramoninėmis. Ūkininkas buvo išteisintas, o šiuo išteisinamuoju nuosprendžiu narkotikų bylose dabar mojuoja dažnas advokatas, ekspertizėmis bandydamas paneigti kaltinimus. Tačiau ne kiekvienoje byloje tai pavyksta.
Tarkim, šiuo metu Kaune teisiamo dingusio be žinios nusikalstamo pasaulio atstovo Andriaus Jankevičiaus, pravarde Pšidzė, sūnaus byloje ekspertizė visiškai paneigė advokatų bandymą įrodyti, kad kanapės yra pramoninės. Ekspertai pateikė išvadą, kad jose yra ypač stipri narkotikų koncentracija.
Populiariausi narkotikai
Ekstazis (MDMA)
Ekstazis – tai baltos, rožinės, su skirtingais paveikslėliais ar įvairių spalvų tabletės, dažniausiai vartojamos muzikos ir šokių aplinkoje. Pavartojus ekstazio, gali užplūsti energija, kilti pasitikėjimo ir simpatijos kitiems jausmas. MDMA ir kitos panašios medžiagos sustiprina uoslės, klausos, regėjimo pojūčius. Padažnėja širdies plakimas, pakyla temperatūra, išsiplečia vyzdžiai. Pojūčius stimuliuojantis poveikis priklauso nuo dozės. Perdozavus gali prasidėti haliucinacijos, dažniausiai regos. Pavartojus didesnę dozę, jaučiamas pykinimas, sausumas burnoje ir didelis troškulys. Poveikis priklauso ir nuo priemaišų, esančių tabletėje. Praėjus ekstazio poveikiui, jaučiamas išsekimas, depresija, sutrinka miegas. Galimi baimės priepuoliai.
Amfetaminas
Amfetaminas yra cheminė medžiaga, dėl panašių į adrenalino veikimą savybių vartojama medicinoje. Amfetaminas – tai gelsvai balti arba šviesiai rudi milteliai. Jis gali būti geriamas (milteliais ir tabletėmis), įkvepiamas, rūkomas, o tirpalai švirkščiami į veną. Amfetaminas plačiai vartojamas klubuose, diskotekose, vakarėliuose. Jis pakelia nuotaiką, sukelia energijos antplūdį ir gerą savijautą, jėgų ir pasitikėjimo jausmą, didina gebėjimą koncentruoti dėmesį, mažina miego, maisto poreikį. Apsvaigęs nuo amfetamino asmuo atrodo susijaudinęs, kalbus ir nepailstantis. Jo vyzdžiai išsiplėtę, gali pasireikšti nervinis tikas. Nuo mažiausios dozės padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, išsiplečia vyzdžiai, išdžiūsta burna, pagausėja šlapimo išsiskyrimas. Didesnės amfetamino dozės šį poveikį sustiprina, smarkiai plaka širdis, gali skaudėti galvą, kartu gali atsirasti baimės, panikos jausmas. Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašių simptomų: gali kilti jaudulys, nerimas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas. Pasitaiko kliedesių, iliuzijų ar haliucinacijų.
Šaltinis: narkomanija.lt