19 gyventojų žuvo Vilniuje, 12 – Kaune, po 8 – Varėnos ir Vilniaus rajonuose, 7 – Ignalinos rajone, po 6 – Kėdainių, Zarasų ir Šalčininkų rajonuose. 54 žmonių žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 31 – neatsargus elgesys su ugnimi, 16 gyventojų žuvo dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, 11 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 46 žmonių žuvimo priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4965, arba 41 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, miškuose jų padaugėjo beveik 50 proc., pievose 30 proc., o durpynuose net – 100 proc.
Taip pat daugiau kaip du kartus išaugo gaisrų skaičius pasėliuose, dažniau degė ir ražienos.1722 gaisrai (arba 14 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, 889 kartus degė transporto priemonės (7,4 proc.), 861 kartą – pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7 proc.), o 98 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).
Miestuose užgesinti 6295 gaisrai, o kaimo vietovėse – 5713. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko beveik 35,5 gaisro. Šiemet ugnis sunaikino 507 pastatus, 270 transporto priemonių, 6885 tonas pašarų, 10702 kv. m gyvenamojo ploto ir 12786 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 187 žmonių gyvybes, 1013 pastatų, 163 transporto priemones, 369 gyvūnus.
Pagrindinė priežastis – neatsargumas
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (51 proc.), žolės deginimas (9 proc.), netvarkinga elektros įranga bei buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8 proc.), neatsargus rūkymas (5 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (4 proc.).
Be to, šiemet užregistruoti 255 padegimai (2 proc.), 287 gaisrai (2,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 67 – dėl žaibo iškrovos (pernai per 8 mėn. – 104), o 1367 gaisrų (11 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 5005 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo beveik 10 proc. 2282 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1013 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 582 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose ir, panaudoję specialią įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 151 nukentėjusįjį bei ištraukė 72 žuvusius žmones.
Palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, galime teigti, jog šiemet žuvusiųjų ir nukentėjusių autoavarijose buvo žymiai mažiau. 360 kartų ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kur jie išgelbėjo 24 gyventojus bei ištraukė 142 skenduolius (pernai per tą patį laikotarpį – 163).
Be to, ugniagesiams dar teko likviduoti 367 cheminius incidentus, 79 kartus surinkti gyvsidabrį, 36 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir atlikti kitus gelbėjimo darbus. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 279 gyventojus, iš jų 32 vaikus.