Mato suaktyvėjimą
Ilgapirščiai, kaip ir anksčiau, dirba senais metodais: atvažiuoja automobiliu, prisipila benzino ir nesusimokėję greitai sprunka. Jų mašinų valstybiniai registracijos numeriai dažniausiai būna suklastoti arba ištepti purvu. Tai daroma tam, kad transporto priemonių nepavyktų identifikuoti, nors degalinėse sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros jas ir užfiksuoja.
Bendrovės "Statoil Lietuva" saugumo vadovas Rimantas Gineitis LŽ patvirtino, jog šiais metais iš įmonės valdomų degalinių pavagiama daugiau degalų. "Tikslių duomenų pasakyti negaliu, tačiau aišku viena - pabrangus degalams suaktyvėjo ir jų vagys. Pastebime, kad kuo daugiau kyla benzino ar dyzelino kainos, tuo dažniau vairuotojai sprunka nesusimokėję už degalus. Be to, vagia ne tik nusikalsti linkę asmenys, bet ir iš pažiūros padorūs, kultūringi žmonės. Žinoma, pasitaiko ir išsiblaškėlių, kurie prisipila baką benzino ir paprasčiausiai pamiršta už jį susimokėti", - pasakojo R.Gineitis.
Bendrovės "Statoil Lietuva" saugumo vadovas teigė, jog kylant degalų kainoms atitinkamai didėja ir nuostoliai, kuriuos degalinių tinklas patiria dėl vagysčių. R.Gineitis pridūrė, kad benziną ir dyzeliną sukčiai vienodai vagia bemaž visoje Lietuvoje. "Dažniau tokių atvejų pasitaiko didžiuosiuose šalies miestuose - Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Kita vertus, Vakarų Lietuvos regione mūsų degalinės taip pat kenčia nuo vagių", - akcentavo pašnekovas.
Vagia dukart dažniau
Bendrovės "Ventus-Nafta" generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Žilėnas buvo atviresnis ir konkretesnis. Jis pabrėžė, kad šiais metais, palyginti su praėjusiais, degalų vagysčių padaugėjo kone du kartus.
"Nesąžiningų vairuotojų, kurie pilasi degalinėse benziną ar dyzeliną ir nesusimokėję sprunka iš jos, šiemet gerokai pagausėjo. Tarkim, pernai per pirmąjį pusmetį mūsų degalinėse apsilankė 123 vagys, o per tą patį šių metų laikotarpį tokių vairuotojų pasitaikė 331. Tai lemia ne tik kylančios degalų kainos, bet ir lėtėjantys ekonomikos bei didėjantys infliacijos tempai", - LŽ dėstė S.Žilėnas.
Pasak pašnekovo, degalų vagys darosi vis įžūlesni. Pastaruoju metu pasitaiko atvejų, kai vagiliai į degalinę atvažiuoja ir tuščiais automobilių bakais, ir dar įsimetę į bagažinę kelis kanistrus. Tokie nesąžiningi vairuotojai prisipila degalų už daugiau kaip 500 litų.
Stebi ir analizuoja
Nors vagys vis dažniau taikosi į degalines, jų darbuotojai jau iš tolo atpažįsta piktavalius. Pasak S.Žilėno, degalinių operatoriai visada atkreipia dėmesį į automobilį, kurio valstybiniai registracijos numeriai būna arba neryškūs, arba ištepti purvu. "Įtardami galimą apgavystę degalinės darbuotojai turi galimybę blokuoti kolonėlę, t. y. neleisti įsipilti degalų, taip pat prieiti prie įtartino automobilio, atkreipti vairuotojo dėmesį ir taip parodyti, kad jis ir jo mašina yra stebimi", - komentavo bendrovės "Ventus-Nafta" generalinio direktoriaus pavaduotojas.
Degalinių tinklų atstovai sako, kad jie nuolat seka ir analizuoja vagis bei jų darbo metodus. Didžiosiose šalies degalinėse saugumo sumetimais įdiegta moderni vaizdo stebėjimo sistema padeda fiksuoti nesąžiningus vairuotojus. Anot S.Žilėno, apie ilgapirščius, kurie tuo pačiu automobiliu atvažiuoja vogti degalų daugiau kaip vieną kartą, yra informuojamos visos tinklo degalinės, kad jų darbuotojai galėtų atkreipti dėmesį į piktavalius ir taip apsisaugoti nuo galimos pakartotinės vagystės.
Kenčia gyventojai
Nuo vagišių kenčia ne tik šalies degalinių tinklai. Pastaraisiais mėnesiais policijos pareigūnai gauna vis daugiau gyventojų pareiškimų, kuriuose teigiama, kad iš privačių automobilių pavogti degalai. Neatmetama galimybė, jog benziną išsiurbę ilgapirščiai vėliau jį pigiau parduoda nelegalioje rinkoje. Tačiau gali būti ir taip, kad vieno ar kito automobilio baką ištuština koks nors piktavalis kaimynas, užsigeidęs sutaupyti pinigų degalams.
Sostinės vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešųjų ryšių poskyrio specialistas Paulius Radvilavičius LŽ patvirtino, kad pastaruoju metu degalų vagystės iš automobilių bakų darosi gana populiarios ir jų akivaizdžiai daugėja. Tiesa, pareigūnas nesiryžo teigti, jog tokio pobūdžio nusikaltimai tampa masiniai. "Iki šiol degalų vagysčių iš automobilių pasitaikydavo vos vienas kitas atvejis per mėnesį. Tačiau dabar sostinės gyventojai kone kas dvi ar tris dienas praneša, kad buvo ištuštinti jų mašinų bakai", - kalbėjo VPK atstovas P.Radvilavičius.
Vis dėlto policijos suvestinės ne visiškai tiksliai parodo tikrą problemos mastą. Lietuvoje dėl degalų vagystės nukentėję žmonės nelinkę dažnai kreiptis į pareigūnus, nes nesitiki, kad pavyks rasti ir nubausti ilgapirščius.
Jaučiasi nebaudžiami
Ateityje degalų vagysčių iš automobilių gali daugėti, nes įstatymai tai darantiems asmenims gana palankūs. Pagal dabar galiojančius teisės aktus baudžiamoji atsakomybė už vagystę numatyta tik tuo atveju, kai pagrobto turto vertė didesnė už minimalų gyvenimo lygio dydį. Taigi jei vagišius iš svetimo automobilio bako išleis 10 ar 20 litrų degalų, jis vis tiek neperžengs vadinamosios baudžiamosios atsakomybės ribos. Tokiu atveju net sučiuptas su įkalčiais nenaudėlis už tokį nusižengimą bus nubaustas tik administracine tvarka. Kitaip sakant, blogiausiu atveju jam grės vos 200 litų piniginė bauda.
VPK atstovas P.Radvilavičius teigė, kad degalai iš automobilių bakų vagiami beveik visuose sostinės mikrorajonuose. "Konkrečių vietų, kuriose "specializuojasi" vagys, nėra. Ištuštinti automobilio degalų baką jie gali tiek miesto centre, tiek miegamuosiuose rajonuose. Tokio pobūdžio vagysčių geografija labai plati", - pabrėžė pareigūnas.