Lietuvių gaisrininkai gesina gaisrus Latvijoje

Kilus gaisrui Lietuvos - Latvijos pasienio teritorijos Skaistkalnės miestelio gyventojams kyla dilema: kviesti latvių gaisrininkus, kurie įsikūrę kiek tolėliau ir atskubės tik po pusvalandžio, ar į pagalbą šauktis lietuvių ugniagesius, kuriems kelionė gali trukti apie penkias minutes, tačiau teks stoviniuoti pasienyje laukiant vadovybės patvirtinimo, jog galima peržengti valstybės sieną.

Lietuvos ugniagesių bei Biržų rajono savivaldybės situacija irgi dviprasmiška: viena vertus, gaisrų gesinimas Latvijos Skaistkalnės miestelyje apmokamas iš Biržų rajono savivaldybės biudžeto lėšų, kita vertus, padėti latviams liepia pareigos jausmas bei abiejų valstybių Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentų (PAGD) susitarimas, kuris, pagalbą numato stichinių nelaimių atveju arba tuomet, kai vieni latviai nėra pajėgūs įveikti gaisro.

Sudėtingos procedūros

Skaistkalnės miestelis yra įsikūręs Latvijos teritorijoje, jame gyvena apie 1300 gyventojų. Artimiausia šios valstybės gaisrinė yra už 30 km. Lietuvos teritorijoje, kairiajame Nemunėlio upės krante, yra lietuviškas Germaniškio miestelis, o gaisrinė įkurdinta už 2-3 km nuo šios vietos. Abu miestelius jungia tiltas per Nemunėlio upę.

Kilus gaisrui lietuvių ugniagesiai turi visas sąlygas operatyviau atvykti į įvykio vietą, tačiau norint peržengti miestelius skiriančią upę reikia gauti vadovybės palaiminimą: šios vietovės ugniagesiai yra pavaldūs Biržų rajono savivaldybei, tačiau ši dar kreipiasi į Panevėžio apskritį, kur prašymas galiausiai perduodamas į Vilnių, PAGD. Atsakymas keliauja tokia pat tvarka.

PAGD Visuomenės informavimo skyriaus viršininko pavaduotojo Donato Gurevičiaus teigimu, tokios procedūros yra normali praktika, nes remiamasi subordinacijos principu. Be kita ko, lietuviai, kaip ir latviai, pagal minėtą abiejų valstybių PAGD susitarimą yra įsipareigoję padėti arba stichinių nelaimių atvejais, arba tuomet, kai latvių ugniagesiai negali pažaboti užsiplieskusios ugnies. Tuo metu įprastais atvejais lietuvių vykimas į kitos valstybės teritoriją nėra laikomas būtinu iš esmės.

„Nereikia užmiršti, kad ir Latvija galbūt nebūtų labai patenkinta, jeigu lietuvių ugniagesiai atvyktų tiesiog taip paprastai, nieko neįspėję, į valstybės teritoriją gesinti gaisro. Mes jiems padedam, kai jie mūsų paprašo ir nėra buvę nė vieno atvejo, kad jeigu reikia vykti, kad nebūtų duodamas leidimas. Gal tos procedūros ir užtrunka, tačiau tikrai nepamenam nė vienos atvejo, kad nebūtume vykę, jeigu prašoma“, - DELFI sakė D. Gurevičius.

Tuo metu Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius teigia, jog esant tokioms sudėtingoms procedūroms, gaištamas brangus laikas. „Ugniai neįsakyti palauk šiek tiek“, - piktinosi seniūnas, pasakodamas apie praėjusį sekmadienį Skaistkalnėje kilusį gaisrą, kurio metu sudegė 40 metrų ilgio ir 12 metrų pločio daržinė.

„Ten galėjo tokiu sausu metu supleškėt pusė kaimelio“, - pasakojo G. Kubilius.

Pinigai – iš Biržų rajono savivaldybės biudžeto

Tačiau PAGD Visuomenės informavimo skyriaus viršininko pavaduotojo D. Gurevičiaus teigimu, reikia pagalvoti ir apie tai, kad kiekvienąkart, kai Lietuvos ugniagesiai vyksta gesint gaisrų Latvijoje, lėšos skiriamos iš Biržų rajono savivaldybės biudžeto.

„Ir pati šalis (Latvija – DELFI) turi pagalvoti, ar jai reikia gaisrinės arčiau, ar lietuviai turi gesinti. Nes čia ir pačios šalies apsisprendimas turi būti. Čia turėtų būti žemesniam lygmeny susitarta, kokiais atvejais yra važiuojama. Juo labiau, kad jeigu gesina lietuviai, tai šitai jie daro iš savo biudžeto“, - aiškino Lietuvos PAGD atstovas.

Jo teigimu, 2007 metais Lietuvos PAGD vadovybė yra įpareigojusi Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) viršininkus tartis dėl tokių diskutuotinų vietų, tačiau šiuo metu nėra pasiekta galutinio sutarimo, kada vykstama padėti, o kada ne.