Tačiau ši statistika tik iš dalies atspindi realią situaciją - neretai nukentėję asmenys, nesitikėdami, jog nusikaltėliai bus surasti nuleidžia rankas ir apskritai nesikreipia į pareigūnus.

Nusivylė pareigūnais

Prieš keletą savaičių nuo ilgapirščių nukentėjusi vilnietė Vaida tikina, nusivylusi policijos darbu ir į pareigūnus daugiau nesikreipsianti. Miesto centre palikusi automobilį, vakare mergina jį rado be šoninio stiklo, – ilgapirščius sudomino salone įmontuota automagnetola. Vilnietė neslėpė apmaudo, jog iškviesti pareigūnai atvirai iš jos tyčiojosi ir primygtinai siūlė nerašyti pareiškimo. „Buvau priblokšta tokio policijos elgesio – jaučiausi kalta, jog mane apvogė ir iškviečiau pagalbą“, – pasakojo vilnietė.

„Pareigūnas pašaipiai paklausė ar esu tikra, jog ryte automobilyje buvo stiklas, nors automobilio salone metėsi stiklo šukės“,– DELFI pasakojo Vaida. Šiemet vilnietės automobilis nuo vagių nukenčia jau trečią kartą, tačiau anksčiau mergina į policiją nesikreipė.

„Buvau tvirtai apsisprendusi šį kartą rašyti pareiškimą, tačiau po pareigūnų įkalbinėjimų, jog tai užtruks apie valandą, o vėliau teks ne kartą minti policijos komisariato slenkstį, šios minties atsisakiau“, – pasakojo mergina. „Nemanau, kad policija pajėgi išaiškinti tokius nusikaltimus – tam jie neturi nei priemonių, nei lėšų, nei laiko“, – tikino nukentėjusi vilnietė.

Pareigūnai Vaidos paklausė, kokios pagalbos iš jų tikimasi ir šypsodamiesi pasisiūlė išrinkti iš automobilio salono sudaužyto stiklo šukes.

„Manau į tokius nusikaltimus policija žiūri labai formaliai. Jei yra iškvietimas – jie privalo atvykti, tačiau jokios realios pagalbos nesuteikia“, – mano vilnietė. Prarastos magnetolos pareigūnai patarė ieškoti žiūrint informacines laidas, per kurias kartkartėmis parodomi surasti iš automobilių pavogti daiktai.

Atskleisti nusikaltimus – sudėtinga

Vilniaus antrojo policijos komisariato viršininkas Petras Burdelis pripažįsta, jog išaiškinti tokius nusikaltimus išties labai sunku. „Pirmiausia, tokių nusikaltimų įvykdymas dažniausiai yra suplanuotas, nusikaltėliai turi praktiką, jie stebi aplinką. Pats įvykis trunka vos apie dešimt sekundžių, vėliau ilgapirščiai dingsta iš įvykio vietos“, - teigė pareigūnas.

P. Burdelis neslepia, jog dažniausiai į pareigūnus kreipiasi apsidraudę KASKO draudimu, kuomet draudėjai atlygina patirtą žalą, kitu atveju, į pareigūnus gailėdami laiko ir netikėdami, jog nusikaltimas bus atskleistas, nukentėjusieji nesikreipia.

Komisariato viršininkas prisipažįsta, jog nutikus panašiam atvejui ir pats greičiausiai neprašytų pareigūnų pagalbos. „Tai sunkiai įrodomas nusikaltimas, reikėtų dažnai vaikščioti į policiją. Jei žmogus užimtas – tai nemažas sutrukdymas“, – tikina P.Burdelis.

Vagysčių iš automobilių tyrimą apsunkina ir tai, jog ne visi apvogti žmonės turi gamyklinius automagnetolų dokumentus, tad net ir suradus pavogtą daiktą, gali būti sunku įrodyti, jog jis tikrai priklauso nukentėjusiam asmeniui.

Milžiniški pareigūnų darbo krūviai

Vagysčių iš automobilių išaiškinimą apsunkina ir nemenki policijos darbo krūviai. Kartais automobilių savininkų patirta žala būna mažesnė, nei tyrimo sąnaudos. „Jei palikti nusikaltėlį nebaudžiamą, jis ir toliau tęs savo nusikaltimus. Tyrėjų darbo krūviai dideli, trūksta žmonių, bet nusikaltimų nemažėja. Vienam tyrėjui priskiriamų nusikaltimų skaičius pastaraisiais metais išaugo keliskart“, – sakė pareigūnas.

P. Burdelio teigimu, mažinti vagysčių skaičiaus nepadeda ir netobuli įstatymai. „Šiuo metu galioja tokie įstatymai, kad dvidešimtmetis teistas jau aštuonis kartus, tačiau jis išleidžiamas į laisvę ir vėl nusikalsta. Sulaikius vagį, teismo jis laukia areštinėje. Vėliau, paskyrus bausmę, areštinėje praleistas laikas išskaičiuojamas iš bausmės laiko – jis išeina į laisvę, vėl nusikalsta, o mes vėl jį gaudom“, – apgailestavo pareigūnas.

Vagystės – gyvenimo būdas

Dažnai vagystės iš automobilių tampa gyvenimo būdu ir vieninteliu pragyvenimo šaltiniu. Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimų pirmosios valdybos viršininkas Jevgenijus Metlovas teigia, jog dažniausiai iš automobilių vagia tie, kurie ieško pinigų narkotikams ar alkoholiui. „Kelis šimtus litų kainuojančia garso techniką turgaus prekiautojams jie parduoda už keliasdešimt litų. Atliekamų reidų metu turguose ne karta radome vogtų daiktų“, – teigia pareigūnas.

Pasak J. Metlovo, dažnai dėl vagysčių būna kalti ir patys nukentėjusieji. „Jei žmonės pradėtų rūpintis savo turtu, situacija tikrai pasikeistų“, - mano Kriminalinės policijos biuro pareigūnas. Labai daug surastų magnetolų guli policijos komisariatuose, tačiau žmonės nežinodami numerio negali jų atpažinti. J. Metlovas mano, jog radus apvogtą automobilį į policiją kreiptis tiesiog būtina: „Policija tam ir yra, kad ieškotų pavogtų daiktų“.