Beje, už šį Lietuvoje dar negirdėtą nusikaltimą į teisiamųjų suolą buvo pasodintas ne tik velionės vyras, bet ir vienos draudimo bendrovės agentas. Buvęs Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Algirdas Geležius, kaltinamas studentavimo laikais organizavęs dviejų savo kraštiečių nužudymą.
Tai tik dalis Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 1-ojo skyriaus, kuriam D.Žukauskas vadovavo ketverius metus, tirtų nusikaltimų.
Sunki patirtis
Prieš metus D.Žukauskas buvo paskirtas vadovauti Kauno kriminalinei policijai. Šį įsakymą pasirašęs tuometinis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius tada teigė, kad jo sprendimą lėmė naujam Kauno kriminalistų vadui keliami labai dideli reikalavimai - kur kas didesni negu panašaus rango kitų Lietuvos miestų pareigūnams.
Prikalbinti operatyvininką D.Žukauską duoti interviu, kurį išprovokavo jo kvietimas liudyti Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje A.Geležiaus byloje, buvo nelengva. Dar sunkiau sekėsi Kauno kriminalinės policijos vyresnįjį komisarą prakalbinti.
- LKPB Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos 1-ojo skyriaus tirtų nusikaltimų sąrašas - įspūdingas. Kuris jų labiausiai įsiminė? Kodėl?
- Sukrėtė kai kurių jūsų paminėtų nusikaltimų beprasmiškumas. Pavyzdžiui, A.Bružaitės-Jonaitienės poelgis. Juk jos šeimos problemas buvo galima išspręsti ir kitu būdu. Kai atskleidi tokį nusikaltimą, džiaugsmo nepajunti. Etikos sumetimais jis buvo išbrauktas ir iš tų nusikaltimų, už kurių atskleidimą siūlyta suteikti geriausio 2007 metų seklio vardą, sąrašo.
Arba advokato R.Rožkovo nužudymas. Už šį nusikaltimą nuteistas jo jaunėlis sūnus planavo išžudyti visą savo šeimą, o kai tai nepavyko, bandė sukelti gailestį sau ir ėmėsi gynybinės taktikos - neva atkeršijo tėvui už tai, kad šis nuo mažens jį seksualiai išnaudojo. Nužudytojo kolegos net atsisakė ginti R.Rožkovą jaunesnįjį. Jį gynė advokatas iš kito miesto.
Ne mažiau sukrečiantis buvo ir kunigo nužudymas Ukmergėje arba susidorojimas su paprasta kaimo močiute, pas kurią tikėtasi rasti nemažai pinigų, o aptikti tik keli litai. Tačiau spauda nerašė apie tai kiekvieną dieną, kaip jūsų minėtų nusikaltimų atvejais.
Gal labiau už kitus "garsius" nusikaltėlius įsiminė romų tautybės nepilnamečio, pasmaugusio septynias įvairiose Lietuvos vietose (Alytuje, Varėnoje, Prienuose, pakaunėje esančioje Garliavoje) gyvenusias vienišas senyvo amžiaus moteris, cinizmas. Pas aukas vaikinas įsiprašė sukeldamas jų gailestį, nors iš tikrųjų turėjo tik vieną tikslą - apiplėšti ir nužudyti. Kai kurias moteris nusikaltėlis atsekė iki namų nuo bažnyčios.
Tačiau kriminalisto profesija neleidžia pasiduoti emocijoms. Jeigu tu į įtariamąjį nužudymu žiūrėsi taip, kaip būdinga daugumai įvykio sukrėstos visuomenės, niekada nerasi su juo dialogo, kuris gali padėti ištirti padarytą nusikaltimą.
Kuklus profesionalas
- Esate vienintelis šalyje operatyvininkas, sulaukęs tokio pripažinimo. Kokia šios pavydėtinos profesinės sėkmės paslaptis?
- Pirmiausia, visų jūsų minėtų nusikaltimų atskleidimas - tai komandinio darbo rezultatas. Antra, esu įsitikinęs: jeigu dirbsi, visada pasieksi tikslą. O nužudymo tyrimas nebūna lengvas. Nors ir esi fiziškai pavargęs, negali nedirbti savaitgaliais. Ypač jei pavyksta užčiuopti bent menkiausią pėdsaką.
Tos vadinamosios Šerloko Holmso pypkės, kuriomis esu apdovanotas, asocijuojasi su sėkme žvejojant. Gali turėti geriausią meškerę ir puikų masalą, bet jei nesiseks... O man turbūt tiesiog sekėsi.
Jeigu jau kalbame apie sėkmę, norėtųsi priminti ir nemažą atgarsį turėjusį vilkiko vairuotojo esto nužudymo tyrimą. 1994 metais jis buvo mirtinai sumuštas beisbolo lazda, kai atvažiavo į Marijampolę pieno miltelių krovinio.
Už šį nusikaltimą buvo nuteistas visiškai su tuo nesusijęs žmogus. Jam teko praleisti už grotų ketverius su puse metų. Tik vėliau pagal mūsų skyriaus operatyvinę informaciją buvo rasti tikrieji žudikai. Pagrindinis jų, tuo metu kalėjęs už kitą nusikaltimą ir jau turėjęs išeiti į laisvę, nuteistas dar dešimties metų laisvės atėmimu. Kiti, kurių vaidmuo nebuvo toks svarbus, išteisinti dėl senaties, nes jie buvo kaltinami ne nužudymu, o tik dalyvavimu plėšime.
Skandalingi kaltinimai
- Šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama jūsų tirta byla. Teisiamųjų suole sėdi vieno iš išteisintųjų esto apiplėšimo ir nužudymo byloje brolis - buvęs Kalvarijos savivaldybės tarybos narys A.Geležius. Jis kaltinamas studentavimo metais organizavęs dviejų savo kraštiečių nužudymą. Ir A.Geležius su savo advokatais, ir buvusio politiko bendramoksliai, anksčiau turėję šioje byloje įtariamųjų statusą, bet po parodymų, duotų prieš jį, tapę liudytojais, kaltina jus ir kolegas skandalingais darbo metodais. Esą išgavote parodymus naudodamiesi psichologiniu šantažu (tardėte be advokatų ir nusivežę į mišką, žadėjote prisipažinus nutraukti prieš juos bylą, o tai, beje, ir buvo padaryta) bei kitomis įstatymais draudžiamomis gudrybėmis. Pavyzdžiui, kad vienas tyrėjų (šiek tiek pakeitus jo išvaizdą) buvo pasodintas į vieną kamerą su A.Geležiumi.
Ar tai vienintelė byla, dėl kurios buvote iškviestas į teismą ir apklaustas?
- Tai ne pirmas bandymas apjuodinti nusikaltimą atskleidusius pareigūnus. Pavyzdžiui, K.Jonaitis taip pat labai mėgsta rašyti įvairius skundus. Manau, tam nereikėtų teikti daug reikšmės, o vertinti kaip nusikaltėlių pasirinktą gynybinę taktiką griebtis net šiaudo. Juolab jog pagal mūsų įstatymus kaltinamasis gali gintis visais įmanomais būdais. Kad sakys tiesą ir nieko nenuslėps teisme, privalo prisiekti tik nukentėjusieji ir liudytojai. Manau, vis dažniau tuo spekuliuojama, ir kartais, kaip šioje byloje, tiesiog juokingai - neva pareigūnai sėda su įtariamaisiais į vieną kamerą ir tardo juos, o kad nepažintų, prisiklijuoja barzdą...
Be to, ar pareigūnai, dirbę operatyvinį darbą arba dėstę jo specifiką Policijos akademijoje, kaip, beje, yra šios bylos atveju, neturėtų prieš tapdami advokatais penkerius metus susilaikyti nuo tokio persivertimo?
Jėgų ištverti pažeminimą suteikia tik žinojimas, kad aukų artimiesiems dar skaudžiau. Kartais gana keista atrodo ir teisėjų kolegijos, kurios akyse visa tai vyksta, pozicija. Kita vertus, ateidamas dirbti į kriminalinę policiją turi būti pasirengęs dažniau girdėti užgauliojimus, o ne padėkas.
Apie ekstrasensus - skeptiškai
- Nusikaltimas, kuriuo kaltinamas A.Geležius, įvykdytas prieš 14 metų. Dingusiųjų be žinios palaikai nerasti iki šiol. Ar jūsų praktikoje pasitaikė tokių atvejų? Kaip teismas linkęs vertinti tai, kad nėra vieno svarbiausių įkalčių?
- Tokių atvejų yra buvę Generalinės prokuratūros tirtose Panevėžio "tulpinių" ir Klaipėdos "gaidjurginių" bylose. Kai kurios nusikaltėlių aukos rastos be galvų.
Mano praktikoje tokia byla taip pat ne pirma. Tačiau ankstesniu atveju nesiryžta jos perduoti į teismą. Tai buvo vieno be žinios dingusio ukmergiškio, kaip įtariama, įmesto į upę, byla. Bet narai lavono nerado. Nepavyko tada atmesti ir prielaidos, kad galbūt dingusiajam be žinios pasisekė išplaukti, ir jis - gyvas.
Tačiau ir "tulpiniai", ir "gaidjurginiai" nuteisti. Tiesa, jie buvo kaltinami ne vienu, o daugybe nusikaltimų. Tikiu, kad teismui sudėtinga priimti sprendimą, kai nėra šio vieno pagrindinių įkalčių.
- A.Geležiui pateikti kaltinimai beveik sutampa su ekstrasenso, į kurį broliui dingus netrukus kreipėsi vieno iš aukų sesuo, vizija, jog jį nužudant buvo naudojamas ir šaunamasis ginklas, ir peilis. Kokia jūsų patirtis - ar ekstrasensai padeda tirti bylą, ar trukdo?
- Man ekstrasensai niekada nėra padėję. Nemanau, kad jų vizijomis remiasi ir kolegos. Tai negali būti įrodymas, jog asmuo padarė nusikaltimą.
Tačiau žinau, kad praktika kreiptis pagalbos į ekstrasensus - labai populiari. Ir tai nėra draudžiama. Suprantu ir tokioje situacijoje atsidūrusius žmones - jiems per sunku laukti. Bet jei ekstrasensai galėtų ištirti nusikaltimus, kriminalinė policija būtų nereikalinga.
Aš asmeniškai jų vizijas esu linkęs aiškinti kartais neįtikimais sutapimais, kai, pavyzdžiui, pagalvoji apie kokį nors žmogų ir staiga sutinki jį ten, kur, atrodo, neturėtum sutikti. Gal ir ekstrasensai, būdami geri psichologai, tiesiog netyčia daug ką atspėja?
Prietaringasis Žukas
- Jau beveik metai, kai vadovaujate Kauno kriminalinei policijai. Per tą laiką panašių šiurpių nusikaltimų įvykdyta ir Kaune, bet jie iki šiol neatskleisti...
- Jeigu turite galvoje susidorojimą su Valdyba, jau yra suimtų asmenų, susijusių su šia byla. (Iš Airijos grįžęs Vygantas Vilimas, sietas su Kauno nusikalstamomis grupuotėmis ir turėjęs pravardę Valdyba, pernai rudenį rastas išmestas prie Palemono kebabinės sulaužytomis rankomis ir kojomis. Medikams nepavyko išgelbėti jo gyvybės net amputavus galūnes - aut.). Kita vertus, nesinori garsiai džiaugtis, jog pastaruoju metu Kaune palyginti ramu. Kad neįsikalbėtum blogą valandą...
- Kokia, komisare, jūsų pravardė?
- Žukas. Turiu ją nuo vaikystės. Taip, trumpindami pavardę, dažniausiai mane vadina ir kolegos.