Aukų gaisruose mažiau, bet daugėja žūčių vandenyje

Per 4 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 5693 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo beveik 12 proc. Gaisruose žuvo 110 žmonių, pernai per tą patį laikotarpį – 133. Šiemet jau kilo 10 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus ir 1 gaisras, pasiglemžęs net 4 žmonių gyvybes, praneša Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Miestuose žuvo 36 gyventojai, o kaimo vietovėse – 74. 11 žmonių gyvybių gaisrai pasiglemžė Vilniuje, 8 gyventojai žuvo Varėnos rajone, 7 – Kaune, 6 – Vilniaus rajone, po 5 – Šiauliuose ir Zarasų rajone, po 4 – Kėdainių, Prienų, Skuodo, Marijampolės, Ignalinos ir Šalčininkų rajonuose.

Elgiasi neatsargiai

27 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus elgesys su ugnimi, 24 – neatsargus rūkymas, 9 žmonės žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 7 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus. Dar 36 žmonių žuvimo priežastys tiriamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 2453, arba 43 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 4600 hektarų.

Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 22 proc. 992 gaisrai kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 392 kartus degė transporto priemonės, 339 kartus – pagalbinio ūkio paskirties pastatai, 43 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse.

Nors daugumoje miestų ir rajonų gaisrų šiemet kilo mažiau, tačiau daugiausia dėl pernykštės žolės deginimo Trakų rajone jų padaugėjo 38 proc., o Šalčininkų rajone – net 47 proc.

Daugiausia gesinta miestuose

Miestuose užgesinti 3033 gaisrai, o kaimo vietovėse – 2660. Ugnis sunaikino 196 pastatus, 104 transporto priemones, 1344 tonas pašarų, 5302 kv. m gyvenamojo ploto ir 6010 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 406 pastatus, 60 transporto priemonių, 178 gyvūnus.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (49 proc.), žolės deginimas (14 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (7,4 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (5 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.).

Be to, šiemet užregistruoti 106 padegimai (2 proc.), 94 gaisrai (1,7 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 616 gaisrų (11 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti beveik 2 tūkstančius kitų gelbėjimo darbų. 744 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 501 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 287 kartus gelbėjo žmones transporto avarijose bei panaudoję specialią įrangą iš sudaužytų automobilių išlaisvino 89 nukentėjusius žmones bei ištraukė 40 žuvusiųjų.

Darbavosi vandenyje

134 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje. Šių darbų metu jie išgelbėjo 11 skendusių žmonių bei ištraukė 52 skenduolius.

Be to, ugniagesiams teko likviduoti 159 cheminius incidentus, 54 kartus surinkti gyvsidabrį, 74 kartus budėti sprogmenų nukenksminimo metu, 17 kartų darbuotis dideliame aukštyje ir kt.

Gaisrų ir gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti 222 gyventojus, tarp jų 18 vaikų.

Skęsta daugiau

Analizuojant gelbėjimo darbų statistinius duomenis, nerimą kelia didėjantis skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet nuskendo 17 žmonių daugiau. Dažniausiai skendo neatsargūs žvejai, žvejoję ant šiemet ypač trapaus ledo.