Kiti, dar atliekantys bausmę pataisos namuose, tenkinasi telefono sąskaitos papildymo kortelėmis, kurių liepiama nupirkti tiesiog spaudos kioskuose ar parduotuvėse ir padiktuoti telefonu jų kodus. Pastarieji sukčiai paprastai rašo žinutes, kuriose nurodo numerį, kuriuo galima paskambinti. Žinutės dažniausiai siunčiamos tėvams vaikų vardu. Tekstas apgalvotas, nes tinka visiems.
Šitaip užsidirbusieji pinigų pokalbiams jau gali laisviau bendrauti su draugais laisvėje ir kurti stambesnių sumų išviliojimo planus.
Geriausia būtų susitaikyti
„Mama skubiai paskambink šiuo nr. 860292831, turiu didelių nemalonumų“. Paskambinu. Atsiliepia vyriškas balsas: „Dėl kokio žmogaus skambinate, pasakykite pavardę.“ Sugalvoju ir pasakau: „Tomas Jokūbauskas.“ „Taip, taip, jūsų sūnus sulaikytas trims valandoms.“ Nutaisau susijaudinusį balsą ir klausiu, ką jis padarė. Ogi, pasirodo, „mano sūnus“ stumtelėjo kitą vaiką ir sudaužė jo telefoną su 179 sąskaitos papildymo litais. Jam gresia baudžiamoji atsakomybė, nebent… „Nebent jūs, ponia, susitaikytumėte su nukentėjusiojo tėvais.“ Pasirodo, nukentėjusiojo tėvas Rimantas Grigaitis dabar yra šalia „tyrėjo“, kuris jam ir perduoda telefono ragelį, kad susitarčiau.
„Tėvas“ kažkokiu apdujusiu balsu paprašo, kad kompensuočiau papildymą dabar, iš karto, nes jis išvažiuojąs į reisą (jis – tolimųjų reisų vairuotojas), į Rusiją, ir jam reikia, kad sūnus galėtų jam skambinti ir rašyti žinutes.
Toliau derybas vėl veda „tyrėjas“, matyt, todėl, kad jo iškalbingumas gerokai lenkia „tėvo“. Jis išaiškina, kad kompensuoti nuostolius galėčiau pervesdama pinigus į sąskaitą, bet kadangi „tėvas“ išvyksta po trijų valandų, tai geriausias būdas būtų nupirkti du mobiliojo ryšio operatoriaus „Bitė“ „Labas“ sąskaitos pildymo korteles po 99 litus ir pasakyti jų kodus. Kai vaidinu nesusigaudančią, kur jas įsigyti, džiaugsmingu balsu (jausdamas, kad užkibau) ima aiškinti, kad dabar, kalbėdama telefonu, prieičiau prie kiosko, padiktuoja, ką turėčiau pasakyti pardavėjai ir t.t.
Kameros draugų verslas
Žaidimas pabosta, nes jokių kortelių neperku. Belieka prisistatyti, paaiškinti, kad atlikome žurnalistinį tyrimą. Tikėjomės, kad abu sukčiai yra laisvėje ir galėsime, „perduodami pinigus“, juos nufotografuoti ir įdėti į laikraštį nuotraukas – kad žmonės sutikę pažintų.
Keista, bet „tyrėjas“ nesutrinka, o jo įžūlumas – beribis: „Jeigu jau jums padėjome atlikti žurnalistinį tyrimą, tai bent už 10 litų papildymą nupirkite.“
Vyras mielai leidžiasi į kalbas ir paklaustas, kur šiuo metu atlieka bausmę, prisipažįsta – Alytaus pataisos namuose. „Tėvas“ – tai jo kambario draugas. Pasidomime, ar pastarasis nevartojęs narkotikų, nes kalbėjo lėtai, šiek tiek pynėsi liežuvis. „Ne, nevartojęs. Jis rusas, sunkiai kalba lietuviškai, bet tokiam reikalui išmokiau.“
Telefonus įmeta per tvorą
Alytaus pataisos namų direktorius Kęstutis Jasmontas, kuriam papasakojame apie nuteistųjų triukus, juokiasi: „Švenčių dienomis, ypač kai tokie ilgi savaitgaliai, nuteistieji yra labiau lankomi. Jei telefonų nepavyksta perduoti, juos įmeta per tvorą į teritoriją. Per Velykų savaitgalio keturias dienas prie tvoros suradome aštuonis telefonus. Gali būti, kad pastebime ar surandame ne visus.“
Dienų dienas nieko neveikdami nuteistieji prasimano visokiausių gudrybių, kaip paįvairinti savo nuobodžią kasdienybę. Sukčiavimas telefonu – vienas mėgstamiausių žaidimų. Visa bėda, kad žmonės laisvėje tiki visokiais prasimanymais.