Anot VGUPL Priėmimo – skubiosios pagalbos skyriaus vedėjo Michailo Bravermano, nežymiai per eismo įvykius traumuotų žmonių pradėjo mažėti tik lapkritį. „Žmonės prisitaikė prie tamsiojo metų laiko ir pradėjo atsargiau važinėti arba sumažėjo transporto gatvėse“, - savo versijas dėstė pašnekovas.
Rugsėjo mėnesį į ligoninę po eismo įvykių pateko 162 žmonės, spalį – 174, lapkritį – 148. Medikas pastebi, kad bene dažniausiai žmonės nukenčia pirmoje dienos pusėje. Iki 18 val. rugsėjo mėnesį nukentėjo 98 žmonės, spalį – 109, lapkritį – 84. Po 18 val. atitinkamai nukentėjo 64, 65 ir 64 žmonės.
Viso ligoninėje per tris mėnesius buvo gydyti 208 vairuotojai, 137 keleiviai ir 139 pėstieji. Trečdaliui iš jų prireikė ne tik rimtos medikų pagalbos, bet ir ilgesnio gydymo ligoninėje. Dalis jų nuo sužalojimų mirė.
„Pavojingiausias metas – ankstyvas rytas, kai kelyje daug automobilių nėra, žmonės dar normaliai neatsibudę, bet jau skuba į darbą ir, užuot susitelkę ties vairavimu, dėlioja dienos darbus“, - pasakojo M. Bravermanas.
Anot mediko, ryte eismo dalyviai patiria rimčiausius sužalojimus. Taip pat nemažai rimtų traumų būna ir vėlų vakarą. Priežastys panašios – nuovargis, atsipalaidavimas, tariamas saugumo jausmas dėl nedidelio eismo kelyje.
Dažniausiai medikų pagalbos prireikė 30-50 metų žmonėms. M. Bravermanas paskaičiavo, kad į ligoninę pateko 231 šio amžiaus pacientai, 18-30 metų – 175, per 50 m. – 98. Pagyvenę pacientai dažniausiai būna partrenkti pėstieji. Medikams neretai tenka uostyti tiek iš sužalotų vairuotojų, tiek iš pėsčiųjų burnų sklindantį alkoholio kvapą.
Ketvirtadalis traumų – visam gyvenimui
Kauno medicinos universiteto klinikų priimamojo skyriaus vedėjo Kęstučio Stašaičio, pastebėjimais, apie 25 proc. pacientų, kurie į ligoninę patenka po avarijų, būna sužaloti sunkiai, apie 5 proc. – labai sunkiai. „Paprastai tokie žmonės vežami į reanimaciją arba tiesiai į operacinę. Jie būna patyrę ne vieną sužeidimą, kurie neretai baigiasi invalidumu arba mirtimi”, - teigė pašnekovas.
Anot mediko, kiekvienas eismo dalyvis patiria tipines traumas. Pavyzdžiui, jei vairuotojas būna neprisisegęs saugos diržo, dažniausiai jis krūtine trenkiasi į vairą ir patiria labai stiprią krūtinės ląstos traumą – pažeidžiami plaučiai, širdis, taip pat gali nukentėti blužnis, kepenys. Taip pat labai dažnai vairuotojas galva trenkiasi stiklą, todėl patiria dar ir galvos ar net stuburo traumas. „Diržas neabejotinai nuo daugelio traumų apsaugotų ar bent jas sumažintų. O jei žmogus važiuotų saugiu greičiu, net ir gyvybę išgelbėtų“, - įsitikinęs K. Stašaitis.
Pėsčiųjų traumos, anot mediko, priklauso nuo to, kokia transporto priemonė partrenkė. Pakliuvus po lengvojo automobilio ratais, dažniausiai lūžta blauzdos kaulai bei sutrenkiama galva. Mat žmogus užkrenta ant kapoto. Kai partrenkia sunkvežimis, kuris yra aukštesnis, lūžta šlaunikaulis ir smarkiai sužalojamas dubuo. Esminis visų sužalojimo veiksnys, tiesiogiai susijęs su traumos sunkumu, – greitis.
Paklaustas apie traumų pasekmes, K. Stašaitis tikina, kad nei viena iš jų be pasekmių nepraeina –pradedant stresiniu sindromu, baigiant invalidumu.
„Tai ir didžiulė finansinė žala – ne tik pacientui, bet ir valstybei. Kainuoja viskas – gydymas, reabilitacija, nedarbingumo pašalpa, kompensuojami vaistai. Pagaliau prie paciento tampa pririšti šeimos nariai, kurie taip pat negali atlikti dalies darbų. Jei kas nors paskaičiuotų visus šiuos kaštus, gautųsi siaubinga suma“, - įsitikinęs pašnekovas.
Vien pirminė tokių pacientų apžiūra valstybei kainuoja apie 300 Lt.